„Laiptų galerija“ atidaryta Vaido Geriko fotografijų paroda „Žagariečių portretai. Gyvenimas prie malkomis kūrenamos krosnies“.
Parodoje galima pamatyti vyresnio amžiaus žmonių fotografijas. Savo fotografijų ciklu (20 fotografijų) autorius pasakoja apie kartą, kuri per kelis dešimtmečius tapo reikšmingų kultūrinių ir politinių permainų liudininkais.
Žmonės – iššūkių metais
V. Geriko tikslas – užfiksuoti atskirus žmones, asmenybes, kurios formavo Lietuvą iššūkių ir perversmų metais. Parodos pavadinimas kiekvienam turi sukelti tam tikrą emociją. Fotografijos yra darytos Žagarėje.
Parodos autoriui yra svarbi Žagarė, jam patinka bendrauti su Žagarės žmonėmis, klausytis senų žmonių istorijų. Pasakodami istorijas, jie prisimindavo Antrąjį pasaulinį karą, sovietmetį.
,,Aš tas istorijas išklausiau, permąsčiau. Žiūrėdami į tuos žmones pabandykime pagalvoti, kokios tos istorijos galėtų būti, kokie tai laikai tų žmonių yra pragyventi“, – pasakojo V. Gerikas.
Kiekviena istorija, kurią girdėjo dirbdamas fotografas, kiekvienas žmogus, kurį fotografavo – tarsi atspindys atskiros kovos, kurią jis turėjo išgyventi. Pradėdamas šį darbą senolių namuose, jų aplinkoje, V. Gerikas labai džiaugėsi sumanymu. Net nenumatė, kad prasidės ilga dvasinė kelionė, nes kiekvienas fotografuotas žmogus turėjo savo nepaprastą gyvenimo istoriją ir patirtį. Šis dramatiškas projektas pakeitė fotografo santykį su praeitimi, tad jis tikisi, kad jos fotografijos kažkaip pakeis ir žiūrovų požiūrį bei santykį.
,,Šiuo atveju mano vaikystės prisiminimai, visi žmonės, kuriuos aš žinojau senyvo amžiaus, eina anapilin, bet kartu ir eina į istoriją. Gyvenimo būdo istoriją, socialinę istoriją. Kodėl seni žmonės? Tai atsakymas todėl kad ateis laikas, kada ta paroda turbūt bus padaryta akistata su nauja karta ir žiūrėsime, kaip laikai keičiasi“, – teigė fotografas V. Gerikas.
Paroda įdomi jaunimui
Jaunajai kartai ši paroda turėtų būti įdomi, nes jie gali pagalvoti, kokia buvo istorija, kokie buvo laikai, kokias istorijas galėtų papasakoti to laikmečio žmonės, nes ji yra įvairialypė.
„Šie žmonės pragyveno karą, pokarį, praėjo gulagus, sibirus, bet vis tiek sugebėjo išlikti žmonėmis, išlaikyti vidinę ramybę, atsispindinčią veiduose. Ne aš kūriau jų portretus, aš tik spustelėjau mygtuką“, – sakė fotografijų autorius.
Dauguma iš fotografijose žvelgiančių žmonių jau išėję Amžinojo poilsio. Daugelis iš jų – garsūs savo profesija, darbu, išmintimi žmonės, Žagarės šviesuoliai. Užfiksuoti savo namuose ar prie pačių rankomis sodintų medžių, daugybę metų zulinto pietų ar darbo stalo, ant lovos, prie krosnies su nušveistais puodais ar prie seno namo, jie tampa nemirtingi. Daugybė ženklų, simbolių, daiktų sukuria neatskiriamumo pojūtį.
