Jau penkeri metai, kai nebėra provizorės, Šiaulių katinų muziejaus įkūrėjos Vandos Jurevičiūtės-Kavaliauskienės. Visą gyvenimą ji praleido ir dirbo Šiauliuose, tikra šiaulietė, palaidota Ginkūnų kapinėse šalia vyro Adolfo.

Dešimtmečiai skirti farmacijai
V. Jurevičiūtė-Kavaliauskienė gimė 1923 m. lapkričio 23 d. Šapnagių kaime, Šiaulių apskrityje. Tėvas Stasys Jurevičius, provizorius, mokėsi Maskvos universitete Gamtos-farmacijos skyriuje. Jis parengė vadovėlį aukštosioms mokykloms „Organinė chemija“, kurį metais išleido bendrovė „Sakalas“ Kaune. Tai buvo pirmasis lietuviškas vadovėlis Lietuvos mokykloms. S. Jurevičius kurį laiką dirbo Šiaulių miesto vaistinėse bei farmacijos laboratorijoje „Galen“, mokytojavo Šiaulių berniukų gimnazijoje. Motina Jadvyga Lastauskaitė-Jurevičienė buvo namų šeimininkė. Šeimoje užaugo keturi vaikai: dvi dukros ir du sūnūs.

Vandos sesuo Aldona tapo gydytoja, broliai Algirdas ir Vytautas – inžinieriais statybininkais, o Vanda pasekė tėvo pėdomis – tapo provizore.

Vanda Jurevičiūtė mokėsi Šiaulių mergaičių gimnazijoje, dirbo mokine Šiaulių miesto 314-oje vaistinėje. Mokėsi Kauno felčerių-akušerių mokyklos Farmacijos skyriuje, kur gavo provizoriaus padėjėjos diplomą.

1958 metais ji baigė Maskvos J. Sečenovo medicinos institutą, kur gavo provizoriaus diplomą. Dirbo Šiaulių 314 vaistinėje, Šiaulių vaistų sandėlyje skyriaus vedėja, Vyr. farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninės kontoros farmacijos inspektore, valdytojos pavaduotoja.

Nuo 1959 iki 1989 m. vasario 1 d. dirbo Vyr. farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninės kontoros valdytoja, 1990 metais išleista į užtarnautą poilsį.

V. Kavaliauskienei vadovaujant Šiaulių ir Panevėžio kraštuose buvo 90 vaistinių, įsteigtos naujos vaistinės pagal naujausius farmacinio darbo reikalavimus.

Ji aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, pagrindinį dėmesį skyrė gyventojų ir gydymo įstaigų aprūpinimui vaistais.

Už atsidavusį darbą farmacijoje apdovanota Sveikatos apsaugos žymūno ženklu, suteiktas respublikos nusipelniusios provizorės garbės vardas.

Mylėti žmogų ir savo profesiją – tai buvo svarbiausias Vandos Kavaliauskienės tikslas ir uždavinys, kurio ji siekė ir diegė auklėdama jaunuosius specialistus, atvykusius dirbti į Šiaulių krašto vaistines. Didžiavosi ir džiaugėsi savo kolektyvo darbuotojais, nes gerai suprato, kad tik nuoširdus bendras darbas leis pagerinti farmacinę veiklą, kartu pagelbėti sergantiems ligoniams. Ji dažnai sakydavo: „Gyvenimas yra gražus.“

Provizorė V. Kavaliauskienė savo gražiausius ir prasmingiausius 50 gyvenimo metų pašventė kilniam farmaciniam darbui. Ji mokėjo džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, padėti, patarti kiekvienam besikreipiančiajam, užjausti nelaimės valandą.

Ji buvo tikra šiaulietė, visą gyvenimą praleido Šiauliuose, gyveno Šatrijos g. 5. Tai byloja ir 1936 metais jos tėvo S. Jurevičiaus 60-mečio proga pasodintas dar ir dabar gerai atrodantis plačiašakis ąžuolas. Tai simbolis, liudijantis, kad čia daug metų gyveno S. ir J. Jurevičių bei Vandos ir Adolfo Kavaliauskų šeimos.

Katinų muziejaus įkūrėja
Jau būdama pensininkė V. Kavaliauskienė 1990 m. gegužės 17 d. Jaunųjų gamtininkų stotyje (dabar – Jaunųjų gamtininkų centre) įkūrė Katinų muziejų, kuris buvo trečias Europoje po Olandijos ir Šveicarijos bei vienintelis muziejus Lietuvoje. Muziejaus eksponatai – Vandos Kavaliauskienės katinų kolekcija, kurią ji rinko daugiau kaip 30 metų: suvenyrai, fotografijos, paveikslai, indai su katinais iš viso pasaulio.

Katinų muziejus yra labai populiarus ir mėgstamas ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų bei užsieniečių. Kasmet muziejų aplanko iki 10 000 turistų, atvyksta net iš tolimųjų kraštų, pavyzdžiui, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir pan.

2010 m. spalio mėnesį Katinų muziejus buvo pavadintas Vandos Kavaliauskienės vardu. Vėliau muziejus ir beveik 4000 eksponatų padovanoti miesto Savivaldybei. „Aš gimtajam miestui padovanojau brangią ir vertingą kolekciją tam, kad šiandieniniai miesto gyventojai ir ateinančios kartos galėtų lankyti Katinų muziejų ir džiaugtis mano surinkta kolekcija“, – tuomet „Šiaulių naujienoms“, – sakė V. Kavaliauskienė.

2015 m. gegužės 19 d. prie V. Kavaliauskienės Katinų muziejaus 25-mečio proga atidengtas smagus dizainerio Viliaus Purono sukurtas paminklas katinams. Monumento viduje puikuojasi užrašas „Amžina šlovė“, o paminklą puošia katinai. Paminklas ir skirtas katinams, žuvusiems kovoje su šunimis.

V. Kavaliauskienė dar dirbdama Katinų muziejuje pradėjo rašyti knygą „Ką šlama ąžuolas“, kurios, deja, nespėjo užbaigti – staiga išėjo Amžinybėn.

Knygoje aprašomas istorinis laikotarpis, ano meto inteligentija, farmacijos reformos kūrimas, prisiminimai apie unikalųjį Katinų muziejų. Labai šiltai knygoje atsiliepiama apie savo tėvus, seserį, brolius.

Į viršų