Sausio 20 d., penktadienį, 15 val. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Mažojoje konferencijų salėje, vyks susitikimas su klaipėdiečiu istoriku Dainiumi Elertu. Paskaitos tema – „Pirmoji Klaipėdos miesto adresų knyga: išleidimo peripetijos ir reikšmė“.

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešosios bibliotekos senųjų leidinių fonde saugoma pirmoji Klaipėdos adresų knyga „Adresbuch der See-und Handels-Stadt Memel“, išleista 1858 m. Tai ne tik Klaipėdos, bet apskritai pirmoji Lietuvos miestų adresų knyga. Ji parašyta bendrine vokiečių kalba. Šį ypač retą ir vertingą egzempliorių biblioteka įsigijo 1983 m. Apie ankstesnį knygos savininką byloja tik joje esantis antspaudas „Scheu Rittergutsbesitzer Adl. Heydekrug Ostpr“.

Laikui bėgant adresų knygos tampa reikšmingais ir objektyviais istorijos šaltiniais, nes jose sukaupta daugybė duomenų apie asmenis, pareigybes, institucijas, vietoves, pastatus, urbanistiką, ūkinį gyvenimą ir kt. Šiuose leidiniuose pateikta informacija pasižymi konkretumu, tikslumu, atspindi to laikotarpio aktualijas.

Pasak istoriko D. Elerto, adresų knygose kaip fotografijose liko užfiksuotos pasikartojančios rutinos smulkmenos ir greitai pamirštamos detalės.

Klaipėdos adresų knygose užfiksuoti tramvajaus bilietų kainos pokyčiai, pirmieji telefonų savininkai, laikrodininko paslaugas teikiančios krautuvėlės asortimentas, artimiausi policijos vachmistrų giminystės ryšiai ir kita informacija. Toks viešumas buvo nulemtas laipsniško Prūsijos karalystės, vėliau Vokietijos imperijos liberalėjimo ir demokratėjimo, taip pat visuotinai puoselėjamo tvarkos, skaičiavimo kulto.

To meto carinės Rusijos imperijoje tokia naujovė prigijo ne iš karto ir klostėsi kiek kitaip. Čia iš pradžių buvo leidžiami žinynai gubernijų valdininkams, kurie savo turiniu skyrėsi nuo miestų adresų knygų. Skirtingų žinybų rengtose gubernijų adresų knygose buvo teikiami duomenys apie administracinio suskirstymo struktūras, bendrąją statistiką, valdininkus. Tik gerokai vėliau didžiuosiuose imperijos miestuose (Sankt Peterburge, Maskvoje, Kijeve, Varšuvoje) imta sekti Vakarų mada, kuri pamažu atsirito iki provincijos centrų – Vilniaus ir Kauno.

Taigi Lietuvos istorijos kontekste provincialaus Prūsijos pasienio miesto – Klaipėdos – adresų knygos yra unikalios ir išskirtinės (Sigitos Vaitkaitytės informacija).