Advokatas, bibliofilas ir kolekcininkas
Šiemet kovo 12 d. sukako 120 metų kai Šiauliuose gimė teisininkas, advokatas, bibliofilas ir kolekcininkas Viktoras Cimkauskas (dar Cimkovskis, Cimkauskis). 1915 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1915–1917 metais studijavo teisę Sankt Peterburgo universitete, o paskui 1919–1920 metais humanitarinius mokslus.  

Pats V. Cimkauskas 1923 m. Lietuvos universiteto studento anketoje nurodė, kad Maksvos universitete išklausęs juridinių mokslų 8 semestrų kursą. 1920–1922 metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1923–1924 metais mokėsi Lietuvos universiteto teisės fakultete ir baigė teisės mokslus su pirmąja šios specialybės laida. 1924 m. rugsėjo 15 d. jam išduotas teisės mokslo baigimą liudijantis diplomas ir jis tapo diplomuotu teisininku nepriklausomoje Lietuvoje. Pasirinko advokatūrą, 1924–1928 m. buvo prisiekusiojo advokato padėjėjas Šiauliuose. 1928 m. pradžioje persikėlė į Kauną. 1928–1941 metais užsiėmė advokato praktika Kaune.

Viktoras Cimkauskas buvo didelis knygos mylėtojas, rinko knygas teisės klausimais, bibliofilinius leidinius, ekslibrisus ir literatūrą apie juos. Jo bibliotekoje buvo didelis teisės literatūros rinkinys (turėjo Rusijos įstatymų sąvadą) dar tėvo M. Cimkausko prenumeruotas labai gerame popieriuje Peterburge spausdintas, gražiai iliustruotas žurnalas „Старые годы“  (žurnale buvo rašoma apie Rusijos dvaruose esamus meno turtus), Fiodoro Šaliapino atsiminimai „Maska i duša“ su autoriaus autografu ir kt. V. Cimkauskas rinko bibliofilinę literatūrą (retesnių spaudinių atsiųsdavo Maskvoje gyvenantis brolis Borisas Cimkauskas), ekslibrisus ir literatūrą apie juos, rašė straipsnius apie bibliofiliją ir lietuvišką ekslibrisą.

V. Cimkausko brolis Borisas Cimkauskas taip pat buvo kolekcininkas, rinko ekslibrisus, retas knygas, domėjosi spaustuvių ir leidyklų ženklais. B. Cimkauskas pažymėtas Leningrado ekslibrisistų draugijos 1926 m. sausio 1 d. sudarytame sąraše kaip narys korespondentas. Jo adresas nurodytas Lietuva, Šiauliai, Vilniaus g. 247. B. Cimkauskas 1926 m. vasario 9 d. Leningrado ekslibrisistų draugijos susirinkime skaitė pranešimą „Rusų leidyklų ženklai“. Jis savo bibliotekos knygas žymėjo 1926 m. sukurtu ekslibrisu: „Из книг Бориса Цымковскаго“.

V. Cimkauskas savo bibliotekai buvo užsakęs du ekslibrisus. Žinomas dailininkas M. Dobužinskis 1923 m. sukūrė jam ekslibrisą, kuriame pavaizduota atskleista knyga su įrašu rusų kalba „ВИКТОРА ЦЫМКОВСКАГО“ už šios knygos – trys stačios knygos, ant kurių nugarėlių lotyniškai užrašyta „Lex“; ant knygų guli kalavijas, o ant jo rankenos pakabintos svarstyklės. Už kairiojo gulsčios knygos šono – lyra; stačiakampio viršuje užrašas „Exlibris“ kairiajame apatiniame kampe – inicialas „M. D.“.  Kitą ekslibrisą V. Cimkauskui 1926 m. sukūrė latvių dailininkas S. Vidbergas. Jame pavaizduota aštuonkampio rėmuose gulinčios moters figūra, už jos – pusiau pridengta graikiška vaza su gėlėmis; iš kairės pusės keletas stovinčių knygų; apačioje, po moters figūra, ištiestas popieriaus ritinys su rusišku užrašu: „Из книг Цымковскаго“. Po popieriaus lapu matyti penkių knygų kampai. Kairiajame apatiniame kampe įrašas „S. Vidbergs“.

Gyvendamas Šiauliuose, V. Cimkauskas nuo 1924 m. įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą, domėjosi bibliofilija, retų knygų ir ekslibrisų kolekcionavimu. Jis rinko ne tik juridines knygas, bibliografinius leidinius, ekslibrisu ir literatūrą apie juos, bet ir rašė straipsnius apie knygos ženklus, populiarino ekslibrisą Šiauliuose.

V. Cimkauskas sudomino ekslibrisais šiaulietį dailininką G. Bagdonavičių (1901–1986). Savo atsiminimuose V. Cimkauskas taip aprašo apie savo indėlį supažindinant G. Bagdonavičių su ekslibrisu: „1924 m. man teko jį (G. Bagdonavičių – J. N.) supažindinti su manąja ex-librisų kolekcija. Jis labai susidomėjo šiuo reikalu ir per kelerius metus padarė 25 knygos ženklus. Pats susidomėjęs ex-librisais, Bagdonavičius, būdamas Šiaulių mokytojų seminarijos paišybos dėstytojas, tuo sudomino ir seminarijos mokinius, kurie taip pat gana primityviu būdu pradėjo sau daryti ex-librisus.“

1928 metais V. Cimkauskas buvo tuometinio Leningrado ekslibrisistų draugijos narys korespondentas. Šios draugijos sąraše sudarytame 1928 m. liepos 15 d. V. Cimkausko gyvenamoji vieta nurodyta Lietuva, Šiauliai, Vilniaus g. 164. 1928 m. rugpjūčio 15 d. Leningrado ekslibrisininkų draugijos susirinkime V. S. Savonko savo pranešime pažymėjo, kad V. Cimkauskas – prisiekusysis advokatas ir gyvena Šiauliuose.

V. Cimkauskas 1928 m. perskaitė Šiaulių mokytojų seminarijos klausytojams pranešimą apie knygos ženklą, iliustruodamas projekcija įdomiausius ekslibrisus iš savo kolekcijos. Tai buvo to meto naujovė. Pranešimas sulaukė didžiausio pasisekimo, apie jį buvo rašoma vietos laikraštyje. V. Cimkauskas paskatino šiauliečius susidomėti ekslibrisu.

Anot D. Kauno, V. Cimkauskas buvo ekslibriso populiarinimo pradininkas Šiaulių krašte, daug prisidėjęs prie jo sklaidos ir tyrinėjimo Lietuvoje. V. Cimkauskas 1928 m. paveldėjo savo senelio knygininko Mordchelio Cimkausko ir tėvo advokato Mykolo Cimkausko (1861–1928) biblioteką. Pastarasis 1861 m. rugsėjo 15 d. gimė Šiauliuose. 1881 m. aukso medaliu baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, o baigęs studijas Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakulteteo, nuo 1885 iki 1915 m. vertėsi advokato praktika Šiauliuose, vėliau advokatavo Kaune.

Jo bibliotekoje buvo didelis teisės, juridinės literatūros rinkinys, taip pat įvairūs bibliofiliniai, ypač ekslibrisų tematikos leidiniai ir kt. Be knygų V. Cimkauskas turėjo sukaupęs ekslibrisų rinkinį. Jis buvo vienas iš žymiausių lietuvių ekslibrisų rinkėjų. Jo rinkinyje kiekvienas ekslibrisas buvo pritvirtintas prie atskiro popieriaus lakšto ir saugomas  spaustuvėje pagamintame aplanke.

Visas rinkinys tilpo dviejuose tokiuose aplankuose, kurie buvo aptraukti raštuotu audiniu, o ant jų nugarėlių priklijuoti raudonos odos keturkampiai su bronziniais užrašais – „Exlibrisai“. Viename aplanke jis laikė meniškus ekslibrisus, kitame įvairius kitus. Tokiu būdu susidarė nemažas rinkinys. V. Cimkauskas buvo didelis ekslibriso žinovas, daug dėmesio skyrė lietuviškai knygai ir ekslibrisui populiarinti, rašė apie lietuvišką knygos nuosavybės ženklą.

Kolekcionavimas ir XXVII knygos mėgėjų draugija
1926 m. pasirodė pirmieji V. Cimkausko straipsniai apie ekslibrisus. Šiauliuose leidžiamame „Kultūros“ žurnale buvo paskelbtas V. Cimkausko straipsnis „Keletas žodžių apie knygos ženklą“ su dviem G. Bagdonavičiaus sukurtais ekslibrisais. Jame jis vienas pirmųjų Lietuvoje apibūdina knygos ženklą ir pateikia gana tikslų ekslibriso apibrėžimą: „Susidomėjimas knygos ženklu paskutiniu laiku pas mus Lietuvoje rodo, kad jau laikas duoti bent trumpą straipsnelį apie šitos rūšies knygos grafiką, nes dar toli gražu ne visiems žinoma, kas tai yra knygos ženklas ir kas tai yra „ex libris“.

Knygos ženklas arba, kaip jį paprastai vadina „ex libris“, yra tokia etiketė-lapelis, kurį bibliotekos (net tik visuomenės, bet ir privatinės) savininkas lipdo ant savo knygos (paprastai vidaus pusėje, viršutiniame viršely, savo knygos apdare) jos savininkui paženklinti ir šiaip knygai pagražinti. Pirmasis tikslas – (savininko nurodymas) apsireiškia paminėjime ženkle savininko pavardės su žodžiais „iš knygų“, kas daugiausia vartojama lotynų kalboje žodžiais „ex libris“ arba „knyga“ ir pan. Antrasis tikslas – knygos papuošimas, apsireiškia tuo, kad šitie ženklai, paprastai padaryti dailininko ranka, turi, be užrašo, piešinį, dažniausia atvaizduojantį bibliotekos sudėtį ir savininko užsiėmimą (specialybę).“
1928 m. V. Cimkauskas persikėlė gyventi į Kauną. Gyvendamas Kaune, jis įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą, ypač bibliofiliją, retų knygų ir ekslibrisų kolekcionavimą. 1930 m. straipsnyje „Romanas su knyga“ V. Cimkauskas apibūdino ekslibriso atsiradimo istoriją, paskirtį, svarbiausias jo rūšis.

1930 m. lapkričio 26 d. kartu su P. Galaune, V. Steponaičiu, J. Pakniu ir Vaclovu Biržiška nutarė įsteigti Knygos mėgėjų draugiją ir pas Kauno notarą J. Jesaitį įregistravo šios draugijos įstatus. 1931 m. sausio 27 d. Kaune įvyko steigiamasis XXVII knygos mėgėjų draugijos susirinkimas. V. Cimkauskas buvo išrinktas šios draugijos sekretoriumi ir juo buvo iki draugiją uždarant 1940 m. liepą.

Jis aktyviai dalyvavo draugijos veikloje, propagavo lietuvišką ekslibrisą ir knygą, domėjosi bibliofilija, prenumeravo „XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštį“. 1934 m. vasario 27 d. XXVII knygos mėgėjų draugijos narių susirinkime V. Cimkauskas skaitė pranešimą „Lietuviškas ekslibrisas“ ir parodė savo ekslibrisų rinkinį. 1937 m. V. Cimkauskas paskelbė straipsnį „XXVII knygos mėgėjų draugijos ex-librisai“, kuriame apibūdino šios draugijos nariams sukurtus knygos ženklus, aptarė lietuviško ekslibriso sąvoką, apibūdino žymesnių Lietuvos dailininkų P. Galaunės, G. Bagdonavičiaus, V. Bičiūno, M. Dobužinskio ir kt. sukurtus ekslibrisų siužetus, grafikos technikas, pateikė duomenų jų parodas Lietuvoje, užsienyje, apie spaudoje pasirodžiusius šia tema straipsnius, pabaigoje pridėjo naujų ekslibrisų sąrašą (109 vienetus).

Išvykęs į Kauną V. Cimkauskas nenutraukė ryšių su gimtaisiais Šiauliais. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas 1934 m. spalio 10 d. jo dovanotas albumas su įvairiomis straipsnių iškarpomis apie įvykius Šiauliuose Pirmojo pasaulinio karo metais. Šio albumo viršelyje aiškiu šriftu užrašyta: „CIMKAUSKIO Albumas“. Nugarėlėje: 1915–1916 laikraščio iškarpos. Šio albumo tituliniame lape rašoma: „Aušros“ muziejui Šiauliuose /1915 m. gegužės 15 d. Šiauliai, mano tėviškė, vokiečiams artinantis, buvo evakuoti, ir tą pat dieną man teko apleisti miestą, kur aš gimiau, mokiausi ir be pertraukos gyvenau 19 metų. Išvažiuodamas maniau, kad už poros dienų grįšiu, bet pasirodė, kad tik 5 metams praslinkus, po Lietuvos-Rusų 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties pasirašymo, galėjau grįžti Tėvynėn.

Būdamas atskirtas nuo gimtojo miesto rinkau iš visų rusų laikraščių, kurie tik man pasitaikydavo, žinutes, telegramas, straipsnius ir t. t. apie Šiaulius, bet išvažiuodamas 1920 m. iš Rusijos negalėjau juos atsivežti, bijojau, kad neatimtų pasienyje. Tik dabar, po 19 metų, gavau tas iškarpas ir manau, kad geriausia joms saugojimo vieta „Aušros“ muziejus.

Borisas Cimkauskas savo bibliotekos knygas žymėjo 1926 m. sukurtu ekslibrisu: „Из книг Бориса Цымковскаго“.
Autoriaus archyvo nuotr.