Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija 2023 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje, kurioje buvo ginčijamas Valstybinės duomenų inspekcijos (Inspekcija) sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Inspekcija buvo pripažinusi, kad pareiškėjas, būdamas advokatu ir rinkdamas įrodymus, reikalingus apginti savo atstovaujamųjų klientų teises, pažeidė duomenų kiekio mažinimo principą, pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 5 straipsnį.

Atsakovas šioje administracinėje byloje Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nutarusi, jog advokatui reikėjo gauti tik vieno iš trečiųjų asmenų turimo nekilnojamojo turto skaičių ir tą galima buvo padaryti kreipiantis į Registrų centrą su prašymu, nutarė, kad advokatas pažeidė BDAR, todėl Inspekcija sprendimu taip pat pareiškė advokatui papeikimą.

LVAT byloje nustatė, kad pareiškėjas yra advokatas, ir atstovaudamas klientus civilinėse bylose, atliko paiešką bei suformavo tretiesiems asmenims priklausančio NTR duomenų išrašą, peržiūrėjo tretiesiems asmenims dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto duomenis.

Išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, LVAT konstatavo, kad, vadovaujantis Advokatūros įstatymu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymu, advokatai laikytini „asmenimis, teikiančiais įstatyme nustatytas teisines paslaugas" Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme ir turi teisę gauti Registre tvarkomus duomenis, reikalingus teisinėms paslaugoms – teisės konsultacijoms (patarimams teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimui, atstovavimui teisės klausimais, gynybai bei atstovavimui bylų procese. Iš Konstitucijos ir kitų Lietuvos įstatymų kylančio advokatų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie Registro tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos. Tokia advokatų diskrecija gali būti ribojama tik įstatymu.

Kaip teigiama LVAT sprendime, pagal Advokatūros įstatymą teisė gauti registrų (taigi ir Nekilnojamojo turto registro) turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, yra viena pagrindinių advokato teisių. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl Inspekcijos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, buvo būtina, be kita ko, įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl Registro duomenų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu.

Pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai civilinėse bylose bei pateikti paaiškinimai patvirtino, kad pareiškėjas Registro duomenis naudojo, siekdamas įrodyti konkrečias aplinkybes civilinėse bylose, t. y. pareiškėjas pagrindė Registro duomenų reikalingumą, jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Atsižvelgęs į advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama, ir įvertinusi tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo naudoti Registro duomenys civilinėse bylose nėra akivaizdžiai nesusiję su šiose bylose įrodinėtinomis aplinkybėmis, LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjas negalėjo būti laikomas pažeidusiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą. Todėl, įvertinusi visas byloje esančias aplinkybes, LVAT teisėjų kolegija Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkino.

Administracinės bylos Nr. eA-130-821/2023.

Į viršų