Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje V. N ir A. S. buvo kaltinami bendrininkų grupe svetimo dokumento neteisėtu įgijimu, laikymu, disponavimu elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, prekyba žmonėmis, L. V. –  svetimo dokumento neteisėtu įgijimu, laikymu, disponavimu elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, L. B. – naudojimosi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis. Du iš kaltinamųjų savo kaltę pripažino tik iš dalies, dar du savo kaltės nepripažino visiškai arba ją neigė.   

Du Ukrainos piliečiai per ikiteisminį tyrimą teigė, kad jų tėvynainis V. N. 2017 m. jiems pažadėjo darbą Anglijoje. Vykdydami V. N. nurodymus vyrai atvyko į Lietuvą, jie buvo apgyvendinti Mažeikių mieste viename bute. Pasak vyrų, kurį laiką viename bute jie buvo apgyvendinti su kitais ukrainiečiais. Neilgai trukus, nukentėjusiųjų teigimu, kaltinamasis A. S. jiems nupirko bilietus į  Ispanijos Maljorką ir kartu su jais išskrido. Iš Maljorkos ukrainiečiai turėjo skristi su Lietuvos Respublikos piliečių pasais – asmens tapatybės kortelėmis – Jungtinę Karalystę, tačiau nukentėjusiesiems nebuvo leista išskristi, oro uosto darbuotojai juos sulaikė ir perdavė policijai. 2017 m. birželio 14 d. vyrai buvo paleisti. Po kelių dienų nukentėjusieji parskrido atgal į Lietuvą. Dar po kurio laiko jie buvo nuvežti vėl į Mažeikius ir apgyvendinti viešbutyje. Jau kitą rytą, pasak nukentėjusiųjų, jie buvo nuvežti į kaltinamojo L. B. sodyboje esančią audinių fermą, kurioje jiems teko atlikti įvairius darbus, tekę prižiūrėti 4700 audinių.  Nukentėjusieji teigė, jog tame ūkyje dirbę keletą savaičių, pasak užsieniečių, V. N. jiems per tą laiką vis žadėjęs juos išvežti dirbti į Londoną.

Kaltinamieji A. S. ir L. V. patvirtino, kad disponavo kitų asmenų dokumentais, mokėjimų priemonėmis. Ir patys nukentėjusieji patvirtino, kad kaltinamasis A. S. davė jiems Lietuvos Respublikos  piliečių asmenstapatybės korteles, mokėjimo priemones. 2017 metų rugpjūčio 7 d.  kratos metu L. V. bute buvo rasti ir paimti vieno Lietuvos piliečio pasas ir banko kortelė. Kaip paaiškėjo, minėtas pilietis pats davė savo pasą, asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę kaltinamajam A. S. už 200 eurų. Minėti asmens tapatybės, banko kortelė ir buvo perduotos vienam iš nukentėjusiųjų. Nustatyta, kad per kratas pas kaltinamuosius buvo rasta ir daugiau Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentų, kuriuos piliečiai buvo praradę, kopijų. Nustatyta ir tai, kad kaltinamiesiems buvo reikalingos tokios Lietuvos piliečių asmens tapatybės kortelės, kurių turėtojų veidai būtų kuo labiau panašus į Angliją skraidinamų ukrainiečių veidus.

Kaip pažymėjo bylą išnagrinėjęs teismas, esminę kaltinimo aplinkybę, kad nukentėjusieji buvo išnaudojami priverstiniam darbui, patvirtina tik per ikiteisminį tyrimą apklausti minėti nukentėjusieji, tačiau jų parodymai nebuvo patikrinti teisiamajame posėdyje. Kaip pabrėžė teismas, nors valstybinis kaltintojas ėmėsi priemonių, kad Ukrainoje gyvenantys nukentėjusieji būtų apklausti teisiamajame posėdyje, tačiau užtikrinti jų dalyvavimą teisiamajame posėdyje nepavyko, o per ikiteisminį tyrimą minėti užsieniečiai pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nebuvo. 2019 metų liepą prokurorei vienas iš nukentėjusiųjų nurodė, kad 2017 m. rugpjūtį jo apklausos protokolas jam tinkamai nebuvęs išverstas ir jis ne viską suprato. Jis nurodė, kad dirbti važiavo savanoriškai,  savo iniciatyva, teigė niekas jo neapgaudinėjo ir jo valios neribojo, jokių materialinių ar moralinių pretenzijų savo tautiečiui V. N. jis neturįs. Šis nukentėjusysis taip pat pareiškė, kad savo 6150 eurų ieškinį atšaukia ir V. N. pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tokius vieno iš nukentėjusiųjų pareiškimus ir į tai, kad abu nukentėjusieji buvo sulaikyti ir apklausti vienu metu pas tą pačią prokurorę tą pačią dieną, bei nesant galimybės apklausti nukentėjusiuosius teisiamajame posėdyje, patikrinti ikiteisminio tyrimo metu duotus jų parodymus, teismo įsitikinimu, negalima daryti išvados, kad šių nukentėjusiųjų parodymai patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jie L. B. priklausiančioje fermoje buvo išnaudojami priverstiniam darbui. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamieji V. N. ir A. S. padarė jiems inkriminuotas veikas – prekyba žmonėmis. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis L. B. ne tik neturėjo, bet ir negalėjo žinoti apie tokią kaltinime nurodytą neteisėtą V. N. veiklą. Nenustatyta ir tai, kad  nukentėjusieji dirbo L. B. priklausančioje įmonėje, byloje surinkti duomenys patvirtina,  jog L. B. neturėjo tikslo naudotis minėtų užsieniečių priverstiniu darbu. Teismas padarė išvadą, kad L. B. nepadarė jam inkriminuotos veikos – naudojimosi asmens priverstiniu darbu.

Teismas pažymėjo, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtu kito asmens dokumento įgijimu, panaudojimu, yra įrodytos byloje surinkta medžiaga, tarp kurios ir kriminalinės žvalgybos pateikti duomenys. Tai, kad kaltinamieji V. N., L. V.  ir A. S. neteisėtai disponavo asmens dokumentais veikdami organizuota grupe, teismo įsitikinimu, patvirtina pas kaltinamuosius rastų svetimų asmens dokumentų kopijų gausa, A. S.  parodymai, jog V. N. jo prašė organizuoti nukentėjusiųjų kelionę į Jungtinę Karalystę, užfiksuoti V. N. ir A. S. pokalbiai apie ukrainiečių atvykimą pas A. S., bei dokumentų jiems parinkimą.

Bylą išnagrinėjęs teismas V. N. pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu ir paskyrė jam bausmę – 27 tūkstančių 115 eurų dydžio baudą, dėl prekybos žmonėmis išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, išteisino ir dėl disponavimo kito asmens elektronine mokėjimo priemonę, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Dėl kito asmens išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms L. B. teismas išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. L. V. teismas pripažino kaltu  dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu, elektronine mokėjimo priemone ir paskyrė jam bausmę – 16 tūkstančių 974 eurų dydžio baudą.  A. S. dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu, svetima asmens elektronine mokėjimo priemone teismas pripažino kaltu ir paskyrė jam bausmę – 22 tūkstančių 596 eurų dydžio baudą, dėl prekybos žmonėmis išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nuteistuosius L. V. ir A. S. teismas įpareigojo paskirtas baudas sumokėti per 5 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kiekvienam.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

informacijos šaltinis:
https://www.teismai.lt/lt/naujienos/teismu-pranesimai-spaudai/prekybos-zmonemis-byloje-paskelbtas-nuosprendis-/10744

Į viršų