2022-sius metus teisingumo srities bendruomenė ruošėsi pasitikti šventiškai, minėdama pirmosios demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį. Tačiau vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, ministerija susitelkė beprecedenčių teisinės pagalbos Ukrainai priemonių įgyvendinimui, kartu  tęsdama strateginę bausmių vykdymo sistemos pertvarką, teismų bei notariato funkcijų peržiūrą ir žmogaus teisių stiprinimo iniciatyvas.

Teisinė pagalba už laisvę kovojančiai Ukrainai

Prasidėjus brutaliems Rusijos agresijos veiksmams prieš Ukrainą – Teisingumo ministerija iš karto reagavo į tarptautinės teisės pažeidimus. Tai reiškia, kad Lietuva pirmąkart istorijoje pasinaudojo Romos statuto galimybe pradėti tarptautinį tyrimą ir prisidėjo prie tarptautinių bylų.  

Vasario 28 d. Lietuva pirmoji pasinaudojo Romos statuto 14 straipsnio galimybe ir paprašė Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui. Suprasdama iššūkius ir darbo krūvius, su kuriais susiduria šis Teismas, Lietuva taip pat skyrė papildomus 100 tūkst. eurų šio Teismo veiklai.

Kovo 1 d. teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos vadovų vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu. Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už agresijos nusikaltimą, taip suteikdamas galimybę persekioti už jį atsakingus asmenis, remiantis universaliosios jurisdikcijos principu, ir juos teisti už akių. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas.

Kovo 4 d. vykusioje ES Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje buvo sutarta, kad šalys narės griežtai smerkia agresorių vykdomą neišprovokuotą karinę invaziją Ukrainoje ir sieks konsoliduoti pastangas teisingumo vykdymui.

Gegužės 12 d. Teisingumo ministerija surengė tarptautinę ekspertų konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“.

Gegužės 21 d. teisingumo ministrė oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos teisingumo komisarą ir ES valstybių narių teisingumo ministrus, ragindama ES lygiu svarstyti specialaus tribunolo steigimą Rusijos ir Baltarusijos diktatorių bei kitų agresiją Ukrainoje planavusių ir jai vadovaujančių asmenų tarptautinei baudžiamajai atsakomybei užtikrinti. Nuo tada šis klausimas nuosekliai nagrinėjamas Europos Sąjungos Taryboje bei Jungtinių Tautų organizacijos atstovų darbo grupėje.

Liepos 22 d. Lietuva pateikė prašymą prisijungti prie Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos, pradėtos pagal Ukrainos pareiškimą šių metų vasario 26 dieną.  Lietuva taip prisidės prie tarptautinės teisės aiškinimo, siekiant, kad būtų teisingai pritaikyta Genocido konvencija.

Rugpjūčio 12 d.  Europos Žmogaus Teisių Teismui įteiktas Lietuvos Respublikos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš Rusijos Federaciją trečiosios šalies teisėmis.

Bausmių vykdymo sistemos pertvarka

Pastarieji dveji metai Bausmių vykdymo sistemoje žymėjo naują etapą. Jame ypatingas dėmesys skiriamas nuteistųjų resocializacijai stiprinti. Šiam tikslui pasiekti nuo 2022 m. liepos 1 d. buvo suformuota nepriklausoma Lietuvos probacijos tarnyba. Jos vadovu tapo generolas Romas Ostanavičius. Praėjus mėnesiui nuo Lietuvos probacijos tarnybos starto, Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų reorganizavimui į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą. Patvirtintas tarptautinius standartus atitinkantis bausmių vykdymo vietų reguliavimas leis pakelti bausmių atlikimo įstaigų veiklos standartą.

Baudžiamojo proceso dalyvių garantijų stiprinimas

Teisingumo ministerijos komanda atskirą dėmesį skyrė ir baudžiamojo proceso dalyvių garantijoms sustiprinti. Pertvarkytas laikino sulaikymo institutas, siekiant, kad ši, griežčiausia procesinė prievartos priemonė, būtų taikoma tik išimtiniais atvejais. Taip pat įtvirtinta galimybė atlyginti advokato paslaugų išlaidas asmenims, kurie buvo išteisinti baudžiamajame procese ir tiems, kurių atžvilgiu administracinių nusižengimų teisena buvo nutraukta. Galiausiai, buvo sudaryta galimybė prokurorams ir teismams aiškiau ir paprasčiau skirti kardomąją priemonę – piniginį užstatą.

Atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų

Reikalingos naujovės buvo įtrauktos ir į Lietuvos sistemą. Pirmiausia – teisinę, peržvelgus esamą praktiką, buvo atsisakyta funkcijų, kurios nėra būdingos teismams. Seimo priimti LR Civilinio kodekso pakeitimai numato, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. dalis ne ginčo klausimų bus perduoti spręsti notarams. Šie klausimai – tai santuokos nutraukimas, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, leidimas keisti vedybų sutartį, taip pat leidimas sudaryti nekilnojamojo šeimos turto sandorius ir kt. 

Kartu buvo padidintas teisinių paslaugų prieinamumas. Pilna apimtimi ėmė veikti Teisinės pagalbos paslaugų informacinė sistema (TEISIS), teikianti teisines konsultacijas nuotoliniu būdu ir valstybės finansuojamą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat buvo patvirtintos rekomendacijos nuotoliniam teismo procesui organizuoti. Siekiant dar šiek tiek pagreitinti teismo procesą gyventojams, Teisėjų tarybai buvo suteikta galimybė paskirstyti elektroninius pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo ten, kur jie galėtų būti išduoti greičiausiai. Visi šie sprendimai leis palengvinti krūvį, tenkantį Lietuvos teismams.

Daugiau atvejų, kai notaro dalyvavimas nebus būtinas

Nebūdingų funkcijų buvo atsisakyta  ir notarinių veiksmų srityse. Seimas pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai atsisakyti privalomos notarinės formos rašytiniam kito sutuoktinio sutikimui įvaikinti, dokumento vertimo tikrumui ir valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutartims. Buvo praplėsti atvejai, kada hipoteka gali būti išregistruojama be notaro. Taip pat pritarta galimybei perduoti tėvystės pripažinimą, kuomet vaikas gimsta ne santuokoje, tiesiogiai civilinės metrikacijos įstaigoms. Stengiantis didinti notaro paslaugų prieinamumą, nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo įteisintas mišrus notarinių veiksmų būdas (kai viena šalis dalyvauja gyvai, o kita – nuotoliniu būdu) bei atsirado galimybė pasinaudoti notarų paslaugomis nuotoliniu būdu.

Skaitmeninių paslaugų kokybės užtikrinimas

Teisingumo ministerijos kuruojamoje vartotojų teisių apsaugos srityje buvo atsižvelgta į skaitmeninių paslaugų kokybę. Ministerija detalizavo šių paslaugų kokybės užtikrinimo tvarką ir sudarė geresnes vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos komercinės veiklos sąlygas. Dėl to buvo papildytas klaidinančios komercinės veiklos „juodasis sąrašas“. Į jį buvo įtraukti tam tikrų paieškos internetu rezultatų pagal vartotojo interneto paieškos užklausą pateikimas, bilietų į renginius, įsigytų internetu, perpardavimas bei tiesos neatitinkančių vartotojų atsiliepimų pateikimas.  

Vartotojams, kurie nukentėjo nuo nesąžiningos komercinės veiklos, buvo patvirtinti žalos atlyginimo būdai – sumažinama prekės ar paslaugos kaina arba galimybė nutraukti sutartį su verslininku.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Teisingumo ministerija nuosekliai stiprina tarptautinio teisinio bendradarbiavimo pozicijas. 2021 ir 2022 metais buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Jungtiniais Arabų Emyratais ir Brazilija. Abiem atvejais buvo susitarta dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamojoje srityje dėl nuteistųjų perdavimo ir dėl ekstradicijos.

Diskriminavimo mažinimas

Papildomi žingsniai buvo žengti ir siekiant sumažinti diskriminavimo apraiškas Lietuvos visuomenėje. Visų pirma, buvo patvirtintos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis baudžiamosios teisės priemonėmis sudaromos prielaidos veiksmingiau kovoti su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis. Pataisose yra patikslinti Baudžiamojo kodekso straipsniai ir numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė grėstų ne tik už diskriminavimą amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, bet ir dėl odos spalvos bei etninės kilmės.

Taip pat buvo reglamentuotos asmenvardžių rašybos lotyniškais rašmenimis X, Q, ir W asmens dokumentuose taisyklės ir numatyti tai Lietuvos piliečiams leidžiantys kriterijai. Galiausiai, buvo apibrėžtos translyčių asmenų vardo ir pavardės keitimo taisyklės.

Pranešimą paskelbė: Dalia Milkevičienė, LR Teisingumo ministerija