Dvi ortopedine įranga prekiavusios įmonės ir trys vadovaujantys asmenys teisme aiškinsis dėl galimai apgaule iš Valstybinės ligonių kasos gauto 1,5 mln. eurų už ortopedinius gaminius. Didelės apimties ir sudėtingas ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės sprendimu buvo baigtas kaltinamuoju aktu, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, praneša FNTT.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, visoje Lietuvoje ortopedinėmis priemonėmis prekiavusios 2 įmonės bei jų du direktoriai ir pardavimų vadovė, įtariama, nuo 2018 metų Valstybinei ligonių kasai (VLK) teikė galimai suklastotus dokumentus, nustatytos formos prašymus apie neva asmenų užsakytus ir jiems perduotus įtvarus, ortopedinę avalynę ir kitą ortopedinę įrangą, už kuriuos kaltinamieji gaudavo pinigines lėšas iš VLK.

Taip pat įtariama, kad didžioji dalis gydytojų konsultacijų, kurios reikalingos norint gauti ortopedines prekes, realiai nevyko, o  dokumentai apie jas galimai suklastoti. Skaičiuojama, kad per dvejus metus asmenys savo ir įmonių naudai iš viso apgaule galėjo įgyti per 1,5 mln. eurų VLK lėšų.

Galima palyginti, kad per dvejus metus šios įmonės, net nebūdamos didžiausiomis rinkos žaidėjomis, pagal galimai suklastotus dokumentus ir juose nurodytus ortopedinių prekių kiekius, būtų galėjusios įtvarais ar kitais gaminiais aprūpinti kas penktą šalies pilietį. Tačiau tokio kiekio prekių ir medžiagų joms pagaminti įmonės neturėjo įsigijusios.

Dviem įmonėms ir dviem fiziniams asmenims – abiejų įmonių direktoriams – pateikti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, bei didelės vertės sukčiavimo. Pardavimų vadovė kaltinama dėl didelės vertės sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

Laikinai apribotas kaltinamųjų turtas, kurio vertė – per 532 tūkst. eurų. VLK pateikė civilinį ieškinį, kuris siekia per 1,5 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, jai surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Dokumentų klastojimas, kai dėl to galėjo būti padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių, o už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.