Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje, kurioje Panevėžio miesto savivaldybės meras R. M. R., mero patarėja G. M. ir privačiame sektoriuje konsultavimo, viešinimo srityje dirbęs vilnietis M. V. kaltinami piktnaudžiavimu, baigė kaltinamojo R. M. R. apklausą. M. V., kuris buvo kaltinamas padėjimu piktnaudžiauti, byla nutraukta, kaltinamajam mirus. Mero apklausai prireikė iš viso dviejų teismo posėdžių. Kaltinamasis savo kaltę toliau neigė. Byloje paskelbta pertrauka.
Apie tai informuoja Vytautas Jončas, Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene ir žiniasklaida.
Įvykusiame teisiamajame posėdyje buvo tęsiama dar gegužę pradėta kaltinamojo R. M. R. apklausa. Iš pradžių buvo išklausyti atitinkami slaptai įrašyti pokalbiai, po to meras atsakinėjo į valstybės kaltintojos, kitų teismo proceso dalyvių užduotus klausimus. Kaltinamasis kai kurių pokalbių detalių pakomentuoti negalėjo, nes jų tiesiog neprisiminė. Tačiau pabrėžė, kad šiuose pokalbiuose jis jokio kriminalo neįžvelgia, anot kaltinamojo, įvairiuose pasitarimuose jis visada akcentuodavęs, kad už savivaldybės lėšas perkamos paslaugos negali turėti nieko bendra su asmenine politine veikla. Prokurorės kai kuriuos teiginius, jos užduodamus klausimus R. M. R. pavadino interpretacijų konstravimu.
Kaltinamasis pažymėjo, jog sudarytos minėtų viešųjų pirkimų sutartys iki šiol nėra nuginčytos, šias sutartis meras pavadino absoliučiu pozityvu. Mero apklausa šiandien buvo baigta.
Valstybės kaltintoja teisiamojo posėdžio pradžioje teismui pateikė papildomos medžiagos – Kriminalinės žvalgybos atliktų konkrečių veiksmų metu gautus duomenis. Šie dokumentai buvo prijungti prie bylos. Kaltinamųjų gynėjai pageidavo su šiais dokumentais susipažinti. Todėl jie teismo paprašė, kad šiandien byloje dar nebūtų užbaigtas įrodymų tyrimas. Advokatai teigė, jog susipažinus su naujai pateikta medžiaga, gali kilti papildomų klausimų, gal ir prašymų. Pateikti papildomą medžiagą valstybės kaltintoja buvo įpareigota teismo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad artimiausiame teismo posėdyje pageidautina pereiti prie baigiamųjų kalbų. Proceso dalyviai tam pritarė, tik išreiškė norą, kad po valstybės kaltintojos kalbos jiems būtų suteikta papildomo laiko savo kalboms pasiruošti. Valstybės kaltintoja tam mandagiai paprieštaravo ir advokatų prašė negudrauti.
Gegužės mėnesio pradžioje, kai buvo pradėta mero R. M. R. apklausa, prieš atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis teismui teigė galįs tik patvirtinti anksčiau duotus savo parodymus – savo kaltės nepripažįsta, kaip valstybės tarnautojas jokių veikų, kurios jam inkriminuojamos šioje baudžiamojoje byloje, nepadarė, dėl jo veiklos nei valstybė, nei Panevėžio miesto savivaldybė nuostolių nepatyrė. Pasak kaltinamojo, priešingai, dabar miesto gyvenime vyksta daug teigiamų pokyčių. Į valstybės kaltinimą byloje palaikančios prokurorės klausimą apie jo ir patarėjos G. M. santykius, meras atsakė, jog tie santykiai esantys tarnybiniai, o M. V. ir jį sieję tik dalykiniai santykiai. Prokurorė R. M. R. klausė, koks buvęs jo vaidmuo miesto savivaldybei organizuojant viešuosius pirkimus? Kaltinamasis atsakė, jog jis viešųjų pirkimų neorganizuoja, tam esantys atitinkami savivaldybės skyriai, asmenys. Valstybės kaltintoja R. M. R. klausė, kaip jo kabinete atsidūrė su viešaisiais pirkimais susiję dokumentai, kurie buvo rasti atliekant kratą?
Atsakydamas į pateiktą klausimą, kaltinamasis teigė manantis, jog juos galėjo palikti kuris nors iš viešųjų pirkimų darbuotojų, tačiau patikslino, jog pats tokių dokumentų neprašęs. Meras tvirtino, jog ir jokių nurodymų, susijusių su viešaisiais pirkimais, tiesiogiai niekam nedavęs. Prokurorės paklaustas, ar R. M. R. kabinete buvo kalbama apie viešuosius pirkimus, meras atsakė, kad jo kabinete vyksta įvairių pokalbių. R. M. R. teismui tvirtino, jog M. V. pateikti pasiūlymai dėl strateginės komunikacijos buvo patrauklūs ir vertingi, todėl jie ir buvę pasirinkti. Prokurorė kaltinamojo klausė, kodėl viešajame pirkime nebuvo daugiau dalyvių? R. M. R. atsakė, kad vykdydami mažos vertės pirkimą įstatymų savivaldybė nepažeidė. R. M. R. neneigė, jog viename iš pokalbių M. V. jam užsiminęs, jog savo paslaugas komunikacijos srityje galįs pasiūlyti ir artėjančiuose mero rinkimuose.
Pirmoji iš kaltinamųjų byloje parodymus davė Panevėžio mero patarėja G. M., išklausyti jos parodymų teismui prireikė trijų posėdžių. Duodama teismui parodymus, kaltinamoji sakė, jog savo kaltės nepripažįsta, anot jos, nieko savo naudai nedariusi, visi darbai buvę atlikti savivaldybės naudai. G. M. negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, todėl nenorėdama suklysti atsakydama į užduodamus klausimus kartu su gynėju prašė iš pradžių išklausyti vaizdo, garso įrašus.
Kaltinamosios apklausa vyko numatyta tvarka: iš pradžių buvo išklausomi kaltinamųjų pokalbių garso įrašai, po to kaltinamajai užduodami klausimai. Toks procesas pareikalavo daugiau laiko, todėl kaltinamosios apklausai prireikė daugiau posėdžių. Po kiekvieno išklausyto slaptai įrašyto pokalbio epizodo prokurorė kaltinamajai G. M. pateikė klausimų, tačiau ne kiekvienu atveju G. M. galėjo pateikti savo paaiškinimus, kaltinamoji teigė, jog neprisimena gautų dokumentų turinio. G. M. replikavo ir dėl pokalbių įrašų kokybės.
Bylos duomenimis, Panevėžio meras, talkinant patarėjai, galbūt davė neteisėtus nurodymus miesto savivaldybės administracijos tarnautojams. Įtariama, taip buvo siekiama, kad organizuojamų viešinimo ir komunikacijos srities viešųjų pirkimų konkursų, organizuojamų savivaldybės, laimėtoja taptų su M. V. susijusi įmonė. Taip pat gali būti, jog su šiuo asmeniu iš anksto buvo suderintos paslaugų kainos, perkamų paslaugų apimtys, kitos detalės. Buvo susitarta ir dėl tolesnio bendradarbiavimo, kad konsultacines paslaugas Panevėžio miesto savivaldybė ir ateityje pirks iš vilniečio atstovaujamos bendrovės.
Baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos, prokuratūros pareigūnai, Šiaulių apygardos teisme pradėta nagrinėti 2019 metų vasarą.