facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Mirtinai sužalojęs jaunuolį šilumvežio mašinistas kratosi kaltės Vakar Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Vienas teisiamasis posėdis jau vyko, tačiau byla nebuvo pradėta nagrinėti. Vakar vykusiame teismo posėdyje buvo kaltinamas 45 m. šilumvežio mašinistas A. J., kuris užvažiavo ant 25 m. pėsčiojo Š. Č. ir taip jį mirtinai traumavo. Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau žuvusio sūnaus Š. Č. tėvai įžvelgia ir sūnaus gyvybę pasiglemžusio šilumvežio mašinisto A. J. kaltę.

Kaltinamasis nestebėjo pėsčiųjų tako
Nelaimė įvyko geležinkelio ruože 2018 m. gruodžio 14 d., maždaug pusvalandis po vidurnakčio, Šiaulių miesto teritorijoje. Mašinistas užvažiavo ant pėsčiojo ir taip jį mirtinai traumavo.

Kaltinime nurodyta, kad traukinio mašinistas, artėdamas prie įrengto pėsčiųjų tako, kuris jungia Dubijos ir Ragainės gatves, turėdamas galimybę stebėti per jo važiuojamus bėgius einantį pėsčiųjų taką, jo nestebėjo, todėl laiku nepamatė pėsčiųjų taku einančio vyro ir neįjungė garsinio pranešamojo signalo – kauklio bei ne laiku panaudojo staigųjį stabdymą, todėl vyras neturėjo galimybės išgirsti atvažiuojančio šilumvežio ir sustoti bei jį praleisti.

Anot prokuroro, kaltinamasis, šilumvežio mašinistas A. J., būdamas atsakingas už eismo saugumą, nevisiškai nuosekliai ir tiksliai vykdė jam paskirtas pareigas.

Prašymas grąžinti bylą prokurorui – atmestas
Kaltinamojo A. J. gynėjas Linas Kuprusevičius teismui pateikė prašymą grąžinti bylą prokurorui, esą kaltinamajame akte yra suformuluoti nekonkretūs kaltinimai kaltinamajam A. J.
L. Kuprusevičius teigė, jog nėra aišku, nuo ko kaltinamasis A. J. turi gintis: ar pirmiausia jis turėjo sustabdyti šilumvežį, ar pirmiausia jis turėjo panaudoti garsinį signalą. Taip pat kaltinamajame akte nurodoma, jog kaltinamasis A. J. nevykdė mašinisto pareiginių nuostatų punktų, tačiau kyla klausimas – kurių. Anot kaltinamojo A. J. Gynėjo, tai yra akivaizdūs kaltinamojo akto trūkumai, kurie pažeidžia teisę į gynybą, todėl kaltinamasis aktas privalo būti grąžintas prokurorui.

Tiek prokuroras, tiek nukentėjusiųjų atstovas teigė, jog toks kaltinamojo A. J. gynėjo prašymas yra nepagrįstas, o grąžinus bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, tai nieko nepakeis. Anot jų, kaltinamasis aktas atitinka visus keliamus reikalavimus. Tačiau dalyvavęs civilinio atsakovo atstovas mano priešingai. Anot jo, neprofesionaliai suformuluotas kaltinimo aktas atspindi šios bylos trūkumus, todėl yra pagrindas bylą grąžinti prokurorui.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Karpytė nusprendė, jog kaltinamojo A. J. gynėjo  L. Kuprusevičiaus prašymas yra nepagrįstas, todėl prašymas grąžinti bylą prokurorui yra netenkinamas.

„Šioje situacijoje savo kaltės nematau“
Kaltinamasis A. J. iš karto prisipažino, jog savo kaltės nepripažįsta, tačiau parodymų neatsisakė duoti. Jis nuo pat pradžių papasakojo, kas tą naktį įvyko.

A. J. pasakojo, jog važiavo iš Radviliškio į Šiaulius. Įvažiavęs į Šiaulius pastebėjo, kad jo bėgiais atvažiuoja krovininis traukinys, tačiau apie tai iš anksto nebuvo įspėtas. Kiekvienas mašinistas, anot kaltinamojo A. J., turi stebėti ne tik priešais, bet ir šalia jo važiuojančius traukinius. Artėdamas prie pėsčiųjų tako stebėjo ne tik savo važiuojamąją dalį, bet ir pėsčiųjų taką, tačiau tai galėjo padaryti iš dalies, nes priešais atvažiuojantis traukinys mašinistą A. J. iš dalies apakino, todėl kaltinamasis A. J. turėjo persijungti trumpąsias šviesas. Šis jo poelgis žymiai sumažino jo matomumą.

„Ruošiausi pirmam pakopiniam stabdymui. Artėjant prie pėsčiųjų tako nepastebėjau nukentėjusiojo, nes jis buvo be atšvaitų, su tamsiais drabužiais. Jį pastebėjau tik tada, kai šilumvežio šviesos jį apšvietė. Važiavau 43 km/val. greičiu, nebuvo laiko, net kada duoti garsinį signalą, todėl nuspaudžiau staigųjį stabdį. Atstumas buvo per mažas, todėl ir įvyko ši nelaimė. Aš įvykdžiau visus veiksmus. Negaliu sakyti, kad žuvusysis buvo šalia bėgių, nes jis jau buvo ant jų. Tą naktį buvo drėgnas oras, kelio matomumas buvo blogas. Pėsčiasis per geležinkelio pėsčiųjų perėją ėjo iš lėto, nemačiau, ar jis dairėsi, tačiau turėjo matyti mano tolimąsias šviesas. Šioje situacijoje savo kaltės nematau. Pavojingose zonose žmonės turi būti atidesni ir labiau saugotis.

Po susidūrimo ėjau apžiūrėti nutrenkto žmogaus. Priėjęs arčiau pamačiau, kad jis buvo su ausinėmis. Šilumvežis nevažiuoja tyliai, yra metaliniai ratai, kurie skleidžia nemažą garsą. Todėl traukinio neišgirsti yra neįmanoma, nes jo skleidžiamas garsas eina jau nuo toli. Įvykio vieta man nebuvo svetima, nes tuo keliu teko važiuoti jau daug kartų, maršrutas buvo gerai žinomas. Šis atsitikimas mano darbo praktikoje nėra pirmasis. Labai seniai po mano vairuojamo šilumvežio ratais buvo tyčia išbėgęs žmogus, tačiau tai buvo traktuojama kaip savižudžio išpuolis“, – pasakojo kaltinamasis A. J.

Kaltinamasis A. J. labai painiojosi tada, kai reikėjo įvardyti tikslius atstumus: tiek nuo mašinisto iki nukentėjusiojo, tiek nurodant stabdymo kelią ar laiką, po kurio buvo sustabdytas šilumvežis. Anot kaltinamojo, jis negalėjo tiksliai įvardyti atstumų dėl to, kad buvo šoko ir streso būsenos, negalėjo visko tiksliai prisiminti. Tačiau pamatęs filmuotą vaizdo medžiagą viską prisiminė.

„Pripažįstu, jog tiek mano sūnus, tiek mašinistas yra kalti“
Sūnaus netekę tėvai O. Č. ir F. Č. su ašaromis akyse papasakojo, kaip sužinojo apie savo jauniausiojo sūnaus žūtį. Žuvusiojo Š. Č. mama O. Č. pasakojo, jog ši žinia juos pasiekė 2018 m. gruodžio 14 d. ankstų rytą, apie 6 val. Su vyru prabudę nuo šviesų kieme, užsidegė šviesą savo miegamajame. Tuomet sulaukė skambučio į duris. Iš pradžių neatidarė, tačiau išgirdę, jog atvyko policijos pareigūnai, atidarė duris. Įėję policijos pareigūnai tėvų paklausė, ar čia yra registruotas jų žuvęs sūnus Š. Č. Tuo metu žuvusiojo mamą O. Č. apėmė bloga nuojauta. Jiems buvo pranešta, jog žuvo jų sūnus. Tėvai iš karto pagalvojo, kad jų sūnus žuvo autoavarijoje. O kai sužinojo tikslią informaciją, jiems buvo netikėta, nes net nežinojo, kad jų žuvęs sūnus iš darbo į namus eidavo per geležinkelio pėsčiųjų perėją.

„Mūsų žuvęs sūnus dirbo „Elga“ įmonėje, tačiau išdirbo tik kelis mėnesius. Dėl to negaliu tiksliai pasakyti, kokios buvo jo pareigos, žinau, kad dirbo pamainomis. Jo mirties dieną jis manęs paprašė surasti, kada jo draugas vaidins Panevėžyje. Darbo metu jam niekada neskambindavau, nes žinojau, kad neatsilieps, o žinutės tą dieną visiškai nesirašė.

Kai sūnus gyveno su mumis, matydavau ir priekaištaudavau jam, kad vis yra su ausinėmis ausyse, o kai persikėlė gyventi į Šiaulius, nežinau, ar šis jo įprotis išliko. Taip pat mano žuvęs sūnus žinojo mano nuostatą, kad vakarais geriau nevaikščiotų, net į parduotuvę neitų, o geriau liktų namuose. Pripažįstu, jog tiek mano sūnus, tiek mašinistas yra kalti, tačiau šilumvežio mašinistas galėjo jau iš anksto pastebėti mūsų sūnų.

Kartu su vyru pateikėme civilinį ieškinį. Prašome, jog būtų atlyginta turtinė žala – 2248 eurai ir neturtinė žala – 5 tūkst. eurų bei advokato išlaidos. Nusprendėme, jog bus tokia neturtinės žalos atlyginimo suma todėl, kad ši suma susideda iš laidotuvių bei paminklo išlaidų, o neturtinės žalos atlyginimo suma padės mano neįgaliai dukrai bei jos vaikams“, – teigė sūnaus netekusi motina O. Č.

Sūnaus netekęs tėvas F. Č. sunkiai rinko žodžius, tegalėjo pasakyti, kad net nežinojo, kaip jo žuvęs sūnus atsirado tame geležinkelio pėsčiųjų take. Po sūnaus mirties jam labai pablogėjo sveikata, teko kreiptis net ir į gydytojus.

2019 06 04 9

Ramūno SNARSKIO nuotr.

Į viršų