facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vakar Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose įvyko dar vienas teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla apie buvusių Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro slaugytojų bei jų bendrininkų darbus. Jie ne tik terorizavo įstaigoje gulinčius bei namuose lankomus senjorus, bet juos apvaginėjo ir mušė. Šioje baudžiamojoje byloje iš viso yra kaltinami šeši kaltinamieji, kuriems pareikšti kaltinimai dėl plėšimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, netikros elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto disponavimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, vagystės, neteisėto dokumentų įgijimo ir laikymo. Vakar vykusiame teismo posėdyje buvo apklausti septyni  liudytojai, kitame teismo posėdyje bus apklausiami kiti, kurie nedalyvavo šiame teismo posėdyje.

Viena iš kaltinamųjų nukentėjusiajam grąžino pinigus
Praėjusiuose teismo posėdžiuose viena iš kaltinamųjų V. B. primygtinai neigdavo savo kaltę. Esą ji jokių senučių neterorizavo, jų nemušė ir neapvogė, o tik dirbo savo darbą. Taip pat ši kaltinamoji rūpinosi viena senyvo amžiaus moterimi, kuri po mirties kaltinamajai V. B. paliko butą. Tačiau tai greitai pavyko ištaisyti ir testamentas pripažintas neteisėtu.

Vakar vykusiame teismo posėdyje įvyko susitaikymas tarp kaltinamosios J. Ž. ir nukentėjusiojo E. K. Kaltinamoji J. Ž. sugrąžino 350 eurų nukentėjusiajam. Taip nukentėjusysis E. K. nebeturėjo jokių pretenzijų kaltinamajai J. Ž.

Į ankstesnį teismo posėdį viena iš kaltinamųjų A. K. neatvyko dėl paaiškinamos priežasties. Jos gynėjas Simas Šuminas ankstesniame teismo posėdyje paaiškino, jog A. K. spalio 9 d. buvo atlikta pėdos operacija, todėl apie 10 savaičių ji negalės tinkamai judėti. Dėl šios priežasties kaltinamosios A. K. gynėjas prašė, jog byla būtų išskirta, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas.

O vakar vykusiame teismo posėdyje buvo viešai paskelbta, jog kaltinamoji A. K. pagal medicinos įstaigos pažymą jau galės dalyvauti kitame teismo posėdyje. Taip pat kaltinamosios A. K. gynėjas S. Šuminas prašė, jog vienai nukentėjusiajai būtų atlikta psichologinė-psichiatrinė ekspertizė. Anot jo, nukentėjusiajai yra diagnozuota išeminė galvos liga, pasireiškia atminties sutrikimai, gydymo įstaigoje atsisakyta gerti vaistus, maudytis, o taip neturėtų elgtis adekvatus žmogus. Kaltinamosios A. K. gynėjui kilo klausimai, ar nukentėjusioji iš tikrųjų gali viską prisiminti ir tiksliai papasakoti, kaip viskas vyko. Anot gynėjo S. Šumino, nukentėjusioji painiojosi, kuri moteris ją apvogė ir kiek žiedų iš jos pavogė.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Aivaras Povilaitis nepritarė šiam kaltinamosios A. K. gynėjo S. Šumino prašymui. Anot jo, nukentėjusios parodymai buvo nuoseklūs, jos parodymus patvirtina ir telefoniniai pokalbiai. Dėl to nereikėtų abejoti nukentėjusios sveikatos būkle. Teismas nutarė prašymą atmesti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad nėra pagrindo nukentėjusiajai skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę.

Kaimynai suprato apsilankiusios socialinės darbuotojos klastą
Vykusiame teismo posėdyje buvo apklausti septyni liudytojai. Pirmieji į teismo salėje esančią tribūną buvo iškviesti kalbėti nukentėjusios L. K. kaimynas ir jo žmona. Pirmasis liudytojas pasakojo, jog vakare grįžęs iš darbo pamatė savo kaimynę L. K. sėdinčią ant žemės ir mosikuojančią ranka. Pribėgus prie jos, jam ši papasakojusi, jog nugriuvo, tačiau liudytojas pastebėjo, kad ji buvo ir apsvaigusi.

„Mano kaimynė L. K. pasakojo, jog gėrė arbatą. Nemanau, kad ji tuo metu galėjo būti pavartojusi alkoholio, nes nuo jos joks kvapas nesklido. Taip pat sakė, kad buvo pas ją atėjusi kažkokia moteris. Po to pats sužinojau iš kitų, kad ta moteris prisistatė socialine darbuotoja ir mano kaimynę apvogė. Smurto žymių ant L. K. nemačiau, tik pastebėjau, kad ji apsvaigusi ir sunkiai ėjo. Mano manymu, ji yra sveiko proto, jokių psichikos problemų nepastebėjau“, – pasakojo nukentėjusiosios kaimynas R. B.

Kita liudytoja pasakojo, jog praėjusių metų vasarą prie savo kaimynės L. K. namų pastebėjo stovintį juodą automobilį ir kieme vaikščiojusią aukštą ir apkūnią moterį.

„Pirmą kartą mačiau tą moterį. Galvojau, gal kokie nors pirkėjai atvažiavo, nes ji tuo metu namą pardavinėjo, gal giminaičiai ar moteris, kuri ją prižiūrėdavo. Man L. K. pasakojo, kad jai ta moteris, kurią mačiau pirmą kartą, prisistatė socialine darbuotoja, kuri jai liepusi gerti jos paruoštą arbatą, o atsisakius tai padaryti, ne tik buvo per prievartą sugirdyta, bet ir per galvą sudavė. Iš jos dar pavogė auksinį laikrodį, žiedus ir pinigus. Viskas vyko tą pačią dieną, kada mano vyras ją rado gulinčią ant žemės ir mosikuojančia ranka. Aš pati nepastebėjau, kad L. K. turėtų kokių nors psichikos  sutrikimų, nes į bažnyčią, ir į Kalvariją nuvažiuodavo. Mano nuomone, ji yra sveiko proto“, – pasakojo nukentėjusiosios L. K. kaimynė.

Vienas iš liudytojų nesitikėjo kaltinamosios klastos
Trečioji liudytoja papasakojo apie kitą nukentėjusiąją L. M. T., iš kurios banko sąskaitos buvo pasisavinta stambi pinigų suma.

„Aš savo kaimynei L. M. T. padėdavau. Jai nupirkdavau maisto, rūpindavomės jos sodu, iškviesdavome gydytojus, kai jos sveikata pablogėdavo. Vieną dieną ją radau pargriuvusią, o gydytojai jai konstatavo raktikaulio lūžį. Tada ji ligoninėje praleido kelis mėnesius. Ji man duodavo savo banko kortelę nupirkti maisto, vaistų, tai su vyru žinodavome, kiek turi būti pinigų. Kai ji išvažiavo į slaugos ligoninę, savo banko sąskaitoje turėjo apie 2 tūkst. eurų. Tačiau vieną dieną pamačiau, kad likę tik keli centai. Tada klausiau L. M. T., kam davė savo banko kortelę, nes joje neliko pinigų. Kitą dieną nuvažiavome į banką ir pagal išklotines pamatėme, kad buvo nuskaičiuotos stambios pinigų sumos. O ji savo banko kortelę buvo davusi vienai iš slaugytojų. Ja slaugos namuose tikrai rūpindavosi, tačiau dėl per didelio noro būti pastebėtai ji prisigalvodavo, kad jai šlepetes ar drabužius pavogdavo“, – pasakojo nukentėjusiosios L. M. T. kaimynė J. R.

Dar kita liudytoja papasakojo apie kitą nukentėjusįjį A. U., kuris pardavė savo žemės sklypą, o gauti 7 tūkst. eurų buvo pasisavinti.

„Praėjusių metų rudenį pas mane atvyko paciento A. U. socialinė darbuotoja, kuri prisistatė V. B. Jai reikėjo dviejų pažymų, kurias ir išrašiau jai. Tas pacientas buvo aklas, išsekęs, sirgo plaučių vėžiu. Paties paciento nebuvau mačiusi“, – pasakojo liudytoja.

Kitas liudytojas, vienos nekilnojamojo turto įmonės vadovas, pasakojo jog kaltinamoji V. B. paprašė padėti dėl įgaliojimo. Šis liudytojas žinojo, kad kaltinamoji prižiūri senyvo amžiaus moterį, kuri jai testamentu paliko butą. Jis jai paskolino 3100 eurų, tikėdamas kaltinamosios žodžiais, jog kai parduos butą, tada ir grąžins skolą.

Apie nukentėjusįjį A. U. papasakojo ir tame pačiame Toliočių kaime užaugęs vyras, kuris iš nukentėjusiojo kartu su antrąja puse pirko sodybą.

„Sužinojau iš jo dukters, kad parduoda sodybą. Susidomėjau ir su antrąja puse pasitaręs nusprendėme pirkti. Buvau davęs ir rankpinigių, o sutarėme, kad parduos už 8 tūkst. eurų. Kaltinamąją V. B. pamačiau bute, kuriame lankiau A. U. Viską su juo sutarėme, o tam jo dukra pritarė. V. B. mačiau kaip atsakingą socialinę darbuotoją, kuri rūpinosi A. U. Todėl man buvo labai keista, kai sužinojau, kad ji yra kaltinama sukčiavimu. A. U. buvo sveiko proto, nekilo jokių minčių, kad jam gali būti prastai su psichika“, – pasakojo liudytojas.

Liudytojo antroji pusė E. L. į nukentėjusiojo A. U. sąskaitą už sodybą pervedė pinigus. Ji žinojo, kad yra tokia socialinė darbuotoja V. B., kuri rūpindavosi nukentėjusiuoju, tačiau nenumanė, kad gali pasisavinti pinigus.

2018 11 07 14

2018 11 07 15

2018 11 07 16

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų