facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Išvykimo iš Lietuvos deklaracijų šiemet jau pateikta daugiau nei per visus 2016 m., tačiau tai lemti galėjo ne išaugusi emigracija, o su gyvenamosios vietos deklaravimu susiję pakeitimai.

Registrų centro duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius pateikta beveik dvigubai daugiau išvykimo iš Lietuvos deklaracijų nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien per šių metų sausį–rugpjūtį iš viso gauti 57 285 pranešimai apie išvykimą iš šalies. Palyginimui, per visus 2016-uosius metus buvo pateiktos 46 134 išvykimo deklaracijos.

Daugiau nei pusė šiemet deklaravusiųjų išvykimą – 18-35 metų amžiaus žmonės. Toks išvykusiųjų amžius nurodomas 31 741 deklaracijoje. Tuo metu grupuojant išvykusiuosius pagal lytį, matomas nedidelis skirtumas – vyrai per šiuos metus pateikė 29 185, moterys – 28 100 deklaracijų. Populiariausias išvykstančiųjų pasirinkimas išlieka Jungtinė Karalystė, kuri nurodoma 27 300 šiemet pateiktuose pranešimuose.

Tiesa, tokie skaičiai nebūtinai reiškia išaugusias emigracijos apimtis. Suaktyvėjusį išvykimo deklaravimą galėjo lemti ir įvairūs teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama vykdyti tikslesnę ir efektyvesnę gyvenamosios vietos apskaitą.

Vienas iš jų – pasikeitęs privalomųjų įmokų skaičiavimas. Nuo šių metų „Sodra“ privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja remdamasi tik Gyventojų registro duomenimis, tad jei asmuo nėra nurodęs, kad yra išvykęs iš Lietuvos, jam ši įmoka kaupiasi netgi gyvenant svetur. Privalomųjų įmokų skaičiavimas nutraukiamas tik deklaravus išvykimą, todėl šią prievolę šiemet atlikti suskubo nemažai užsienyje jau kurį laiką gyvenusių asmenų. Tą iš dalies pagrindžia ir Registrų centro turimi duomenys – 11 461 šiemet gautų deklaracijų pateikta Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose užsienio šalyse.

Paskatinti gyventojus aktyviau deklaruoti gyvenamąją vietą galėjo ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos. Jose numatyta, kad visi asmenys, šiuo metu nedeklaravę gyvenamosios vietos, turi tai padaryti iki 2018 metų. Šiuo metu į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Lietuvoje yra įtraukta apie 70 tūkst. asmenų, kai dar šių metų pradžioje tokių buvo 82 tūkst.

Registrų centras primena, jog Lietuvos gyventojai, pakeitę gyvenamąją vietą, arba asmenys, atvykę ar sugrįžę gyventi į Lietuvą, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą per 15 darbo dienų. Tuo metu išvykstant gyventi į užsienį, išvykimo deklaracijoje nurodyti valstybę, į kurią išvykstama, reikia ne anksčiau kaip per 7 darbo dienas iki išvykimo. Atlikti šias pareigas galima atvykus į vieną iš deklaravimo vietų – seniūniją pagal gyvenamąją vietą ar kitą savivaldybės padalinį, kuriam pavesta vykdyti šias funkcijas, arba internetu per Elektroninius valdžios vartus.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką ir jos teikiamą naudą – Registrų centro parengtoje gyvenamosios vietos deklaravimo atmintinėje.

Į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys patenka iš deklaravimo įstaigų ir per elektroninio deklaravimo sistemą. Registrų centro padaliniai nėra deklaravimo įstaigos ir deklaracijų nepriima.

Parengta pagal Registrų centrą

Į viršų