Lietuva rengiasi įgyvendinti bendrą Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos reformą,  pasinaudodama teise atsižvelgti į nacionalinius asmens duomenų tvarkymo ypatumus. Kaip suderinti pertvarkos tikslą – užtikrinti žmogaus pagrindinę teisę į jo duomenų apsaugą  ir kartu nepagrįstai neapsunkinti verslo veiklos? Apie tai buvo kalbama viešoje konsultacijoje, kurioje dalyvavo verslo asociacijų, informacinių technologijų kompanijų,  žmogaus teisių organizacijų,  valstybinių institucijų atstovai.

Viešoji   konsultacija buvo surengta Teisingumo ministerijos iniciatyva kartu su Vyriausybės kanceliarija, siekiant kuo geriau pasirengti ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimui, išgirsti ir įvertinti  suinteresuotų grupių nuomones.

„Viešoji konsultacija suteikia  galimybę tobulinti teisėkūros procesą, plačiau  įtraukti verslo ir visuomenės   atstovus, – sako teisingumo   ministrė Milda Vainiutė. –  Vieša ir atvira diskusija    skaidrina  būtinų teisės  aktų rengybos darbą, leidžia  pasitikrinti, kokių gali būti nepageidaujamų   pasekmių“.

Konsultacijoje buvo aptarti klausimai, kuriais ES valstybės narės turi apsisprendimo laisvę. Tai – asmens kodo, kaip pagrindinio paieškos kriterijaus, naudojimas, kokio amžiaus vaikas gali duoti sutikimą dėl  jam  siūlomų  informacinės  visuomenės paslaugų, pavyzdžiui,  tiesioginės rinkodaros. Taip pat buvo  diskutuota dėl asmens duomenų tvarkymo su  darbo santykiais susijusiame kontekste ir kaip tvarkyti  asmens  duomenis, siekiant  įvertinti  jo  mokumą  ir valdyti įsiskolinimą.

 Teisingumo  ministerija, apibendrinusi ir įvertinusi diskusijos dalyvių išsakytus argumentus, atsižvelgs į juos, tobulindama įstatymų projektus.

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas bus taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuva iki tol turi pasirengti  pertvarkai.    

Parengta pagal Teisingumo ministeriją