EBPO darbo grupė dėl kovos su papirkimu tarptautiniuose verslo sandoriuose teigiamai įvertino Lietuvos atliktas teisines reformas. Jos patvirtintoje pirmos fazės vertinimo ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos teisės aktai iš esmės atitinka Konvencijos dėl užsienio pareigūnų papirkimo, sudarant tarptautinius verslo sandorius, reikalavimus.
„Šios darbo grupės vertinimas yra vienas sunkiausių egzaminų Lietuvos narystės EBPO kelyje. Todėl labai nudžiugino vienbalsiai priimtas sprendimas iš karto leisti pradėti kitą vertinimo etapą“, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė. – Nors mūsų laukia dar vieneri metai labai intensyvaus darbo, tikiuosi, kad ir sėkmingai įveiksime likusius tris etapus, vedančius link visateisės narystės šioje autoritetingoje tarptautinėje organizacijoje.“
EBPO sekretoriatas kartu su valstybių narių ekspertais išsamiai ištyrė Lietuvos teisinę bazę ir įvertino, kaip užkertamas kelias užsienio pareigūnų papirkimui, sudarant tarptautinius verslo sandorius. Ataskaitos projektą detaliai nagrinėjo darbo grupė, kurią sudarė 44 valstybių, tarp kurių JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Šveicarijos ekspertai.
Ataskaitoje taip pat pateikiama keletas pastabų dėl Lietuvos teisės aktų nuostatų, pažymint, kad jų taikymas praktikoje bus atidžiai stebimas būsimuose Lietuvos vertinimuose. Tai – kai kurių Baudžiamojo kodekso nuostatų, susijusių su juridinio asmens baudžiamąja atsakomybe, galimas aiškinimas teismų praktikoje. Taip pat teigiama, kad maksimalūs gresiančios baudos bausmės dydžiai už papirkimą yra gana maži ir tai gali neatspindėti naudos, kurią kyšį davęs asmuo realiai gavo papirkęs užsienio pareigūnus.
Šis vertinimas buvo trečias iš šešių Lietuvos laukiančių vertinimo etapų šioje EBPO darbo grupėje. Pirmieji du etapai buvo sėkmingai įveikti per praėjusius dvejus metus.
Rengdamasi būsimiems vertinimams šioje svarbioje EBPO darbo grupėje, Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais išaiškinama, kad valstybės valdomos įmonės gali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn už jų vadovo ar darbuotojų padarytas nusikalstamas veikas. Baudžiamajame įstatyme patikslinta, kad už papirkimą baudžiama ne tik tais atvejais, kai kyšiu siekta konkrečių valstybės tarnautojo veiksmų vykdant įgaliojimus, bet ir išimtinės padėties ar jo palankumo apskritai, nepriklausomai nuo to, ar už kyšį pageidaujami veiksmai pateko į valstybės tarnautojui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį. Kodekso pataisos buvo priimtos ir įsigaliojo šių metų birželį.
Gegužės mėnesį Seimas ratifikavo EBPO konvenciją dėl užsienio pareigūnų papirkimo sudarant tarptautinius verslo sandorius. Dar 2015 metais priimtais baudžiamojo įstatymo pakeitimais buvo apribotos galimybės nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie davė kyšį užsienio pareigūnui, taip pat buvo išplėstas užsienio pareigūno apibrėžimas. Bendradarbiaujant su Finansų ministerija buvo parengti ir Seime priimti mokesčių įstatymų pakeitimai, kurie užkerta kelią kyšiams išleistas lėšas atskaityti mokesčių tikslais. Taip pat. Seimas priėmė svarbius Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės išplėtimo, pajamų, gautų iš papirkimo, konfiskavimo.
EBPO darbo grupė jau pradeda antros fazės vertinimą, kurio metu bus tiriama, kaip teisės aktų nuostatos veikia praktikoje. Liepos mėnesį į Vilnių vertinimo vizito atvyksta EBPO sekretoriato ir šalių narių ekspertai. Lietuvos antros fazės vertinimo ataskaitos svarstymas numatomas gruodžio mėnesį.
Parengta pagal Teisingumo ministeriją
