facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos kriminalistai, pasitelkę Kauno teritorinės muitinės pareigūnus, vasario 22 d. surengė operaciją, kurios metu buvo sulaikytas vilkikas, gabenęs per 300 kg kvaišalų – įtariama, hašišo. Toks didžiulis iš neteisėtos apyvartos eliminuotų narkotinių medžiagų kiekis Šiaulių apskrities policijos istorijoje – pirmasis.

Skyrė griežčiausią kardomąją priemonę
Pranešime spaudai rašoma, kad tai didžiausia šiemet Lietuvoje sulaikyta galimai hašišo kontrabanda. Jos vertė, priklausomai nuo to, kokiomis kainomis – mažmeninėmis ar didmeninėmis, skaičiuojama, gali siekti net iki 3 mln. eurų.
Vienai tarptautiniais pervežimais užsiimančiai Šiaulių įmonei priklausantis vilkikas „Man“ buvo sustabdytas Kalvarijos pasienio poste. Juo buvo vežama tuščia plastikinė tara. Transporto priemonę buvo nutarta patikrinti rentgenu, kuris parodė, kad vilkiko dugne gali būti sumontuota labai gerai užmaskuota slėptuvė. Jai atverti prireikė ugniagesių gelbėtojų įrangos.

Tik tada iš vilkiko dugne įmontuotų sijų pareigūnai pradėjo traukti į briketus supakuotus kvaišalus. Briketų svoris siekė nuo 1,5 iki 3 kg.

Turimais duomenimis, vilkike rasti narkotikai nebuvo skirti Lietuvos rinkai. Jie iš vienos Europos valstybės turėjo patekti į Rusijos Federacijos teritoriją.

Vilkiką vairavęs 56 metų Joniškio rajono gyventojas buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Tą pačią dieną čia atsidūrė ir galimai kontrabandos organizavimu įtariami tarptautiniais pervežimais užsiimančios Šiaulių įmonės direktorius ir 45 metų teisėsaugai gerai žinomas šiaulietis. Pastarųjų dviejų gyvenamosiose vietose buvo atliktos kratos, per kurias pas abu rasta nelegaliai laikomų šovinių, o pas vieną – ir nelegaliai laikomas galimai šaunamasis ginklas.

Visiems sulaikytiesiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, ir jų kontrabandos.

Vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismas visiems įtariamiesiems skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui. Už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų Baudžiamasis kodeksas numato nuo 10 iki 15 metų nelaisvės.

Skaičiuoja milžiniškus nuostolius
„Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys „Šiaulių naujienoms“ komentuoja esą šis įvykis dar kartą įrodo, jog įvairios teisėsaugos struktūros (policija, muitinės pareigūnai ir t. t.) kovoja su joms besipriešinančia nusikalstama struktūra, turinčia siekį finansiškai praturtėti.

„Žinoma, ne visada mūsų pareigūnai laimi. Todėl tokie sulaikymai yra puikus pavyzdys, kad ir mes turime šansų laimėti. Valstybė šioje situacijoje yra stipresnis žaidėjas. Manau, ilgainiui mes tikrai susidorosime su kontrabandine rykšte, nesvarbu ar tai bus narkotikai, ar kitos prekės“, – svarsto K. Kupšys.

Kalbėdamas apie kovą su kontrabanda, jis išskiria tris pagrindines žalas, kurias sukelia nelegalus vartojimas. Pirmiausia, anot jo, padaroma ekonominė žala, nes valstybė netenka mokesčių. Nusikaltėliams atitenka ta pyrago dalis, kurią žmonės valstybei sumokėtų mokesčių pavidalu.

Nelegalus vartojimas gali sukelti ir sveikatos problemų. Vieša paslaptis, kad neretai nelegalūs produktai yra gaminami pogrindiniuose fabrikuose nesilaikant jokių reikalavimų. Todėl apsinuodyti, pavyzdžiui, alkoholiu, tikimybė yra kur kas didesnė, nei alkoholį perkant legaliai veikiančioje parduotuvėje.

Žinoma, negalima teigti, kad legalioje parduotuvėje įsigytas alkoholis sveikatai nekenkia. Kenkia, tiesiog tuomet galima apsinuodyti tik jo perdozavus, tuo tarpu nelegalaus „samagono“ gali užtekti vos kelių gurkšnių, kad žmogus mirtų. Kitaip tariant, jeigu žmogus perdozuoja „samagono“, tai tampa nebe valstybės ir legalaus verslo sukelta problema, tačiau nelegaliai pagaminto, išplatinto produkto sukelta problema.

Negana to, vartojant nelegalius produktus yra „remiamos“ nusikalstamos struktūros, nes taip jos gauna resursų tolimesnei savo nusikalstamai veiklai. Tokiu būdu atsiranda papildomų pinigų kažką papirkti, „užsukti“ kitą nelegalų verslą, slėpti pajamas, „išplauti“ pinigus ir t. t.

„Kontrabanda nėra toks nekaltas daiktas, kad štai kažkas uždirbo, įsidėjo sau į kišenę pinigų ir tuo viskas pasibaigė. Taip yra padaroma didžiulė žala visuomenei, tiek ekonomikos, tiek sveikatos, tiek nusikalstamumo augimo prasme“, – pabrėžia K. Kupšys.

Ieško naujų kovos būdų
Ar tai reiškia, kad šiandien lietuviai linkę rizikuoti savo sveikata tik tam, kad galėtų prekę įsigyti pigiau? Pašnekovas atsako, kad gyventojų sąmoningumas šiek tiek didėja, ypač tarp jaunuolių. Anot jo, jauniems žmonėms kontrabanda siejasi su sovietmečio reliktu.

„Lietuva be šešėlio“ vadovo teigimu, sąmoningumas nėra kažkoks fiksuotas dalykas, jis keičiasi ir šiuo atveju į visai gerą pusę. Aišku, dar ne kiekvienas visuomenės narys atsisako nusipirkti pigesnių cigarečių iš nelegalaus prekeivio. Taigi vyksta mūšis dėl žmonių protų. Ateityje galbūt ir paaiškės, kas turės lemiamos įtakos: ar tvirta valstybės pozicija, ar visuomenės lyderių nuomonė, o gal nusikaltėlių įdiegta mąstymo schema, esą apvogti valstybę ir remti nusikalstamą veiklą, yra gerai.

Vis dėlto K. Kupšys neneigia fakto, kad kovoje su kontrabanda valstybės vaidmuo itin svarbus. Vadovo nuomone, kartais valdžios priimami sprendimai atneša daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, legalios rinkos apribojimas veda prie nelegalios rinkos atlaisvinimo. Tuomet nusikaltėliams tarsi atrišamos rankos veikti geriau, nes staiga jiems atsiranda daugiau argumentų į savo gretas pritraukti naujų pirkėjų.

„Kai tik pradedame kalbėti apie apribojimus legalioje rinkoje arba tam tikrus griežtus prieinamumo mažinimo metodus, tampa neaišku, ar mes tokiu būdu norime „šešėlį“ padidinti ar sumažinti. Jeigu visi kovos metodai, pavyzdžiui, prieš didesnį alkoholio vartojimą ar prieš rūkymą, rodo, kad yra atveriamos durys „šešėliui“ didėti, o ne mažėti, tuomet aš visada siūlau nuo tokių priemonių paprasčiausiai susilaikyti ir imtis kitų, kurios nedidindamos „šešėlio“ gali mažinti nelegalių produktų vartojimą“, – siūlo K. Kupšys.

Į viršų