Mobiliaisiais telefonais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir kitokiomis elektronikos prekėmis prekiaujančios bendrovės taikė PVM sukčiavimo schemas ir per metus šalies biudžetui padarė apie 750 tūkst. žalą, įtaria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

PVM grobstymo schema naudota prekes pardavinėjant Lietuvoje ir Latvijoje. Pavyzdžiui, į Lietuvos rinką tiekiamos prekės, panaudojant PVM sukčiavimo schemą, realizuotos per tris stambius Lietuvos rinkoje veikiančius elektronikos prekių didmenininkus ir mažmenininkus, taip pat per elektronines parduotuves.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, PVM sukčiavimo schemą vykdė apie 10 Latvijos Ir Lietuvos piliečių. Iš Lietuvos pusės – vienos įmonės vadovas, vadybininkas, buhalteris ir kiti. PVM grobstymo schemai dirigavo Latvijos piliečiai, o Lietuvos verslininkai, kaip įtariama, padėjo tą schemą realizuoti. Aiškindamasi šį nusikaltimą FNTT bendradarbiavo su Latvijos Finansų policija.

FNTT tyrimą pradėjo gavusi informacijos apie vienos Lietuvoje registruotos bendrovės ir kitų su ja susijusių Lietuvos įmonių bankines operacijas, taip pat VMI duomenis apie atliktus patikrinimus. Paaiškėjo, kad kitos su šios įmonės veikla siejamos Lietuvoje, Latvijoje, Slovakijoje, Vengrijoje registruotos įmonės, kurių vadovai yra daugiausia Latvijos piliečiai, gali būti naudojamos PVM karuselinio sukčiavimo schemoje. Manoma, kad šios organizuotos grupės nusikalstamomis veikomis per vienus metus padarytos žalos dydis Lietuvos biudžetui sudaro apie 750 tūkst. eurų.

Vienos iš bendrovių sąskaitoje sustabdytas finansinių operacijų atlikimas – įšaldyti beveik 293 tūkst. eurų. Be to, tęsiant tyrimą įmonių sąskaitose Lietuvoje bei Vengrijoje, papildomai laikinai apribotos nuosavybės teisės į daugiau nei 175 tūkst. eurų.

Tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad Latvijoje įvedus atvirkštinį PVM apmokestinimą mobiliesiems telefonams, Latvijoje veikę nusikaltėliai persiorientavo į Lietuvos rinką. Todėl vertindama finansinio nusikalstamumo tendencijas, FNTT stebi situaciją ir kitose, ypač kaimyninėse šalyse.

„Šiuo atveju taikyta schema rodo tendencijas. Pasirinktos didelę paklausą rinkoje turinčios prekės, sukasi pakankamai didelės apyvartos. Naudojantis tokia schema daroma didelė žala biudžetui, – sako Darius Kuliešius, FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas. –  Kaip matome, kai kurie verslo atstovai, be kurių sukčiautojai negalėtų savo prekių realizuoti, neatsakingai renkasi partnerius, jų nepasitikrina. Nes tada paaiškėtų, kad įmonės partneriai keičia kas kelis mėnesius, kad jos nemoka mokesčių, kad įmonėms vadovauja užsieniečiai, nors įmonė registruota Lietuvoje ir panašiai.“

Šį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Parengta pagal FNTT