Per keletą pastarųjų dienų nuo telefoninių sukčių nukentėjo net trys gyventojai.
Šiemet sukčiai aktyvūs kaip niekad anksčiau, ima keisti ir taktiką. Dabar patikliems žmonėms suokia apie tai, kad jų artimieji neva sudaužė kompiuterį ar kokį kitą daiktą.
Sukčiai kuria naujas istorijas
Penktadienį apie 19 valandą Dainų gatvėje 71-erių šiaulietei G. J. pranešta, kad į nelaimę pateko jos sūnus. Moteris patikėjo nepažįstamo vyro žodžiais ir į jos namus atvykusiems žmonėms atidavė banko mokėjimo kortelę bei PIN kodą. Ar banko mokėjimo kortelę sukčiai jau panaudojo, dar nenustatyta.
Apie 22 valandą K. Korsako gatvėje 82-ejų šiaulietė B. P. J. sulaukė nepažįstamo vyro skambučio. Vyriškis pensininkei pranešė, kad jos anūkas neva kažkur griuvo ir sudaužė svetimą turtą. Moteris patikėjo apgaviko istorija ir į jos namus užsukusiam svečiui atidavė tūkstantį litų. Pensininkė net negalėjo gerai prisiminti, ką būtent tariamai sudaužė jos anūkas.
Šeštadienio popietę Žemaitės gatvėje 89-erių metų šiaulietė P. J. pakėlusi fiksuoto telefono ragelį išgirdo dar vieną sukčiaus istoriją. Policijos pareigūnu prisistatęs vyras pasakė, kad moters sūnus nusirideno nuo laiptų ir sudaužė svetimo žmogaus nešiojamąjį kompiuterį. Kad būtų įtikinamiau, pašnekovas dar pridūrė, kad pensininkės sūnui prireikė ir medikų pagalbos.
Sukčius tarstelėjo, kad moters sūnus atsakomybės visgi gali išvengti, jei tik pensininkė atlygins nuostolius kompiuterio savininkui. Moteris apgaviko žodžiais patikėjo ir maždaug po pusvalandžio į namus užsukusiai „viešniai” atidavė 3 tūkstančius litų.
Atsargumas – ne gėda
Telefoniniai sukčiai dažnai kurpia panašias istorijas apie sugadintus daiktus. Praėjusį sekmadienį apie vidurdienį Aido gatvėje 77-erių metų šiaulietis V. G. sulaukė nepažįstamo vyro skambučio. Šis pareiškė, kad neva pensininko anūkas sudaužė kažkieno nešiojamąjį kompiuterį. Pensininkas patikėjo nepažįstamo vyro žodžiais ir į namus atėjusiai viešniai atidavė pusantro tūkstančio litų.
Policijos pareigūnai stebisi žmonių patiklumu. Buvo atvejų, kai senyvo amžiaus žmonės bandė „gelbėti” dukras, nors realiai jos visai ir neturėjo.
