Nepilnamečiai pramogauja daužydami mokyklos ir bažnyčios langus. 
Asta VOLKOVAITĖ
„Per keletą dienų Rėkyvoje dužo ne tik mokyklos, bet ir bažnyčios langai”, - pasakojo į redakciją užsukusi rėkyviškė. Moters žodžiais, dabar taip maištauja žemesniųjų klasių moksleiviai. 
Rėkyvos klebonas Jonas Bagdonas vaikus jau nubaudė jų pavardes perskaitęs per šventas Mišias. Užtat Rėkyvos pagrindinės mokyklos direktorius Romas Senkus demonstruoja olimpinę ramybę ir per mėnesį dar nerado laiko pasikalbėti su išdykaujančiais vaikais. 
 
Bažnyčios ir mokyklos langus „šventino” nepilnamečiai
 
Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Gailos Smagriūnienės, pranešimas dėl išdaužytų Rėkyvos bažnyčios langų gautas lapkričio 10-ąją apie 18 valandą, o apie iškultus Rėkyvos mokyklos langus policijai pranešta – lapkričio 11-ąją apie pusę vienuolikos ryto. Policijos pareigūnai apklausė liudytojus, kurie matė siautėjančius vaikus, ir netrukus nustatė, kad langai greičiausiai išdaužti sniego gniūžtėmis. Paaiškėjo, kad lapkričio 7-ąją iškritus pirmajam sniegui bažnyčios ir mokyklos langus „pašventino” penki nepilnamečiai: jauniausiam iš jų – devyneri metai, o vyriausiam – keturiolika. 
 
„Kadangi vaikai nėra tokio amžiaus, nuo kurio būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, pritarus prokurorui, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir nepilnamečių tėvams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už tėvų valdžios nepanaudojimą. Šios administracinės bylos nagrinėti išsisiųstos Šiaulių miesto apylinkės ir Šiaulių rajono teismams”, - teigia G. Smagriūnienė.
 
Klebonas savaip „auklėja” vaikus
 
„Dabar jau šalta ten. Susirenka jaunimas giedoti ir šąla jau. Svarsčiau, ką reikėtų daryti. Nusprendžiau kreiptis į vietinėje nuovadoje dirbančius policijos pareigūnus. Surašytas protokolas. Nežinau, kaip jie nustatė, bet gavau raštą iš pareigūnų ir sužinojau, kad čia darbavosi net penki vaikai. Nusprendžiau per šventas Mišias paskelbti tų vaikų vardus ir pavardes”, - prisimena  Rėkyvos bažnyčios klebonas Jonas Bagdonas. 
„Apsigyniau, kad daugiau nieko nedaužytų. Toks įvykis jau ne pirmas. Bažnyčios langai jau du kartus buvo išdaužti, bet vieną kartą taip nekiaurai, o antrą kartą vaikai jau kaip reikiant juos iškūlė”, - prisimena J. Bagdonas. Dvasininkas paaiškina, kad bažnyčios langai dvigubi, tad antrąkart buvo iškulti abu langai. 
 
Parapijiečių aukos - langams
 
J. Bagdonas pernelyg nesmerkia pačių vaikų. Jis įsitikinęs, kad moksleiviai taip elgiasi dėl to, kad jiems trūksta veiklos. „Vaikams trūksta užimtumo, jiems nėra ką veikti”, - mano dvasininkas. 
 
J. Bagdonas sako, kad su Rėkyvos pagrindinės mokyklos direktoriumi dar nekalbėjo. Langus išdaužusių vaikų tėvai taip pat neužsuko į bažnyčią atsiprašyti.
 
„Nuostolių atlyginimo nelaukiu, nors tame rašte ir parašyta buvo, kad galiu kreiptis į teismą dėl materialinės žalos atlyginimo. Užsakiau langus iš parapijiečių kišenės. Keli šimtai litų kainavo”, - neslepia J. Bagdonas. Klebonas sako, kad tokią pinigų sumą tikintieji bažnyčiai paaukoja maždaug per dešimt sekmadienių.
 
Švietimo įstaigose – iki pavakarių vykstančios atestacijos
 
Pabandėme susisiekti su Rėkyvos pagrindinės mokyklos direktoriumi Romu Senkumi. Atsiliepusi sekretorė mestelėjo, kad mokykloje vyksta vadovų atestacija ir paprašė palikti redakcijos telefono numerį. Nesulaukdami skambučio šiek tiek po 17 valandos dar kartą paskambinome. Neprisistačiusi švietimo įstaigos darbuotoja atšovė, kad atestacija dar tebevyksta. R. Senkus tą vakarą buvo nepasiekiamas ir mobiliojo ryšio telefonu. Išsiuntėme klausimus raštu.
 
„Trečiojo mokyklos pastato langai buvo išdaužti lapkričio 7-ąją (šeštadienį). Pirmadienį, pirmąją darbo dieną po savaitgalio, kreipėmės į policiją dėl išdaužtų langų. Pastate išdaužti šešių langų stiklai, - kai kurių dvigubi”, - atsakyme dėsto R. Senkus. Rėkyvos pagrindinės mokyklos direktorius atskleidžia, kad iš švietimo įstaigos remontui skirtų lėšų turėjo nupirkti daugiau kaip dešimt kvadratinių metrų stiklo. R. Senkaus žodžiais, stiklas vienoje iš miesto bendrovių kainavo beveik 300 litų.
 
Mokyklos direktorius – kaip reaktyvinis
 
„Toks įvykis Rėkyvos pagrindinėje mokykloje – pirmas per pastaruosius dešimt metų”, - pareiškia švietimo įstaigos vadovas. R. Senkus, laiške kalbėdamas pirmuoju daugiskaitos asmeniu „mes”, pripažįsta, kad „tokius klausimus” prieš tėvų susirinkimus išplėstiniame posėdyje svarsto Prevencinė grupė. Nors nuo įvykių praėjo jau visas mėnuo, tačiau mokyklos vadovas pripažino, kad moksleivių elgesio Prevencinė grupė dar nenagrinėjo.  
 
„Mokyklos Prevencinio darbo grupė posėdyje, į kurį bus kviečiami mokinių tėvai, nutars, kokių pedagoginio poveikio priemonių imtis, idant būtų išvengta tokių ar panašių įvykių pasikartojimo”, - žada švietimo įstaigos vadovas, pats pripažinęs, kad per mėnesį dar net nepasikalbėjo nė su vienu iš langus iškūlusių vaikų. 
R. Senkus teigia, kad dėl vaikų elgesio nekalbėjo ir su klebonu. Vertinti Rėkyvos parapijos klebono „prevencinio” darbo R. Senkus irgi nesiryžo.
 
Mokyklą išgarsino gaisras
 
„Prevencinio darbo grupė Rėkyvos pagrindinėje mokykloje yra sudaryta, bet šis atvejis mums nėra žinomas”, - teigia Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vitalijus Rumbauskas. Valdininkas sako, kad nors šį kartą ir niekas nebuvo sužalotas, tačiau paprastai po tokių incidentų Prevencinio darbo grupės neeilinis posėdis turėtų būti surengtas per mėnesį. 
 
Rėkyvos mokykla visoje šalyje pagarsėjo, kai ją nusiaubė gaisras. Apžiūrėdami gaisravietę pareigūnai aptiko baliaus likučių ir apsvilusį arbatinį. Nors ir nebuvo įrodyta, kad pedagogai supleškino mokyklą, tačiau keistas pasirodė sutapimas, jog gaisras pradėjo plisti būtent iš tų patalpų, kuriose šventė mokyklos darbuotojai. Mokyklos atstatymas po gaisro kainavo milijonus litų. Netrukus po to karjerą padarė minėtas R. Senkus, kuris iki gaisro dirbo tos pačios mokyklos direktoriaus pavaduotoju.
Į viršų