(Pabaiga)                                                                                           
Nelengva Kuršių nerijos smiltyse išauginti vaismedį, dekoratyvinį krūmą, medį. Urbo kalnas –pirmoji apželdinta Kuršių nerijos kopa. Vietinių žmonių pastangomis apželdinant 51,4 m aukščio Urbo kalną, ant jo buvo 1874 m. pradėtas statyti pirmasis Nidoje 27 m aukščio švyturys, kurio link vedė akmenimis grįstas kelias su 200 laiptelių. Nidos švyturys (dar Urbo kalno švyturys) – navigacinis ženklas, esantis Kuršių nerijoje, 900 metrų nuo Baltijos jūros ant Urbo kalno. Jis stovi 79 m virš jūros lygio. Signalas matomas už 22 jūrmylių (apie 40 kilometrų). Lankant šį švyturį iš atminties atplaukė kažkada perskaityta mintis, kad švyturys skirtas kitiems, jis negali apšviesti to, kas arčiausiai jo.

Būnant Urbo kalne toli matosi plati Kuršių nerijos panorama – nuo Baltijos jūros iki Kuršių marių. Pietų pusėje – „gyvosios“ pilkosios kopos. Plačiausia Kuršių nerijos vieta – Bulvikio ragas. Nidoje verta pasigrožėti spalvotais raižiniais išmargintomis kurėnų vėtrungėmis, unikaliu vietos žvejų gyvensenos elementu, Kuršių nerijos simboliu. Unikalus yra ir Kuršių nerijos augalų ir gyvūnų pasaulis. Nidoje teko laimė išsimaudyti Baltijos jūros balto smėlio paplūdimyje (nuo 2002 m. Nidos paplūdimiui suteikta „Mėlynoji vėliava“).  

Neringa garsi savo Kuršių marių regata, įvairiomis buriuotojų varžybomis. Nuo pavasario iki vėlyvo rudens Kuršių mariose ir Baltijos jūroje galima stebėti buriuotojų varžybas, grožėtis įvairių klasių jachtomis, buriniais laivais, kateriais. Su Kuršių mariose vykstančiomis varžybomis susiję ir Šiaulių buriuotojai. Šiauliuose sporto centro „Atžalynas“ buriavimo skyriaus trenere dirba buriuotoja Irina Žičkuvienė. Ji gimė Neringoje. Čia prasidėjo jos kelias į buriavimą. Besimokydama 1975 m. pradėjo lankyti Nidoje buriavimo skyrių, dalyvavo varžybose, 1976 m. buvo pakviesta į Lietuvos rinktinę. 1982 m. pradėjo dirbti buriavimo trenere Nidoje. Jos auklėtiniai iškovojo nugalėtojų vardus ir laimėjo prizines vietas Lietuvos respublikos buriavimo varžybose. 1988 m. I. Žičkuvienė  atvyko dirbti buriavimo trenere į Šiaulius ir nuo to laiko ugdo jaunuosius buriuotojus, ruošia juos varžyboms Lietuvoje ir užsienyje, rengia buriavimo regatas, ledrogių varžybas ant Rėkyvos ežero. I. Žičkuvienė kartu su savo auklėtiniais dažnai atvyksta į Nidą dalyvauti buriavimo varžybose Kuršių mariose.

Šiaulietis dailininkas Eduardas Juchnevičius (1942–2011) buvo prisiekęs buriuotojas. Jis dar sovietmečiu įsigijo sodybą sename Gilijos kaime prie Kuršių marių ir penkiolika metų su šeima čia leisdavo vasaras, buriuodavo Kuršių mariose. Turėjo įvairiausių laivų, bet visi jie buvo buriniai. 2008 m. Eduardas pardavė namą ir paliko Giliją. Dabar Kuršių mariose su nediduke švertbotine pakrančių jachta „Gilija“ plaukioja Eduardo sūnus Saulius. Su ja jis plaukiojo ne tik Kuršmarėse, bet ir didesnėse Karaliaučiaus (dabar Kaliningrado sritis) krašto upėse, kanaluose, Aistmarėse. Saulius ne tik tapo, kuria skulptūras, fotografuoja, bet ir plukdo savo jachta poilsiautojus ir turistus po Kuršių marias. Jis tęsia Juchnevičių dinastijos odisėjas  Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Saulius pasakojo, kad Lietuvoje didžiausias vandens baseinas – Kuršių marios. Kur plačiau išskleisi bures, jei ne jose? Labiausiai pamėgtas ir pats ilgiausias maršrutas – nuo Nidos iki Klaipėdos. Jis visas nusėtas farvaterio žymekliais – „bojomis“, tad išvengti seklumų nesudėtinga. Saulių traukia buriuotojus lydintis jausmas: vanduo, vėjas, burės, bekraštė dangaus platuma ir neišdildomas pilnatvės pajutimas, persipinantis su vienuma.

Surengę apžvalginę kelionę po Neringą, išklausę įdomių istorijų, pasakojimų ir prisiminimų apie Kuršių neriją, grįžome į Nidos uostą ir, sulipę į mūsų laukiantį laivą „Ugnė“, išplaukėme atgal į Ventę. Pūtė palankus vėjas, grakščios bangos skraidino mūsų laivą. Plaukdami atgal stebėjome Kuršių mariose regatą, įvairių jachtų ir burinių laivų plaukiojimą.  Netruko prabėgti kelionė laivu „Ugnė“ maršrutu Ventė-Nida-Nida-Ventė. Ventėje  laukė gardi žuvienė, kurią pagamino žvejo Jono žmona. Pavalgę skanios žuvienės, sėdome į laukiantį autobusą ir grįžome atgal į Šiaulius.

Nida ir regata Kuršių mariose.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.