facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kaip jau supratote, šiandien pakalbėsime apie žuvis mūsų stalui. Jeigu mėgstate jūros dovanas, negalėjote nepastebėti, kad pas mus to gero pasirinkimas nėra platus, nors kaip ir esame „jūrų valstybė“. Turiu galvoje šviežias žuvis, nes šaldytos joms daug kuo nusileidžia. O pasak specialistų, dukart sušaldyta ir atlaidinta žuvelė nebetinka net katinui...

Vis dėlto, jeigu ieškosime kaip duonos, įdomesnės (t. y. ne pabodusios) žuvies rasti galima. Žinoma, čia negaliu rašyti, kur ieškoti, nes tai valstybės paslaptis – nenoriu likusį gyvenimą praleisti kirsdamas Kazlų Rūdos miškus, tačiau, jeigu ieškosite kaip duonos, tikrai rasite.

Po šitokių paguodos žodžių einame prie reikalo, t. y. prie žuvies.

Jeigu pavyko nupirkti baltąjį amūrą, nuvalome žvynus, išskrodžiame ir išplauname šaltu tekančiu vandeniu. Galvą galima pašalinti, galima palikti. Paprieskoniuojame iš vidaus ir išorės druska, maltais juodaisiais pipirais. Į vidų dar galima po šakelę rozmarino įdėti. Tada pridengiame ir leidžiame žuviai pabūti šaldytuve valandą kitą, kad susigertų prieskoniai.

Atėjus metui kepti, žuvį apvoliojame miltuose ir dedame į gerai keptuvėje įkaitintus riebalus. Paprastai tam naudoju aliejų. Tačiau svieste kepta žuvis bus dar skanesnė, nors ir mažiau sveika. Rinktis jums.

Baltieji amūrai yra gana riebios žuvys, todėl ir labai skanios. Panašu, kad kažkokių priedų joms nereikia. Skoniu šiek tiek primena karpį, tačiau be jo specifinio aromato.

Kepame pavartydami, kelias minutes, kol paviršius gražiai pagelsta. Tiekiame su norimu garnyru (bulvių koše, ryžiais), virtais smidrais ir šviežiomis daržovėmis. Taip pat atidariau stiklainėlį savo konservuotų svogūnėlių.

Štai ir viskas. Skanaujame.

Į viršų