facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Po to, kai dukart spalio vidury radau 44 ir 107 žvynabudes, maniau, kad tiesiog man pasisekė, nes šie puikūs ir gražūs grybai labiausiai auga rugsėjo pirmoje pusėje, ir dargi rasti dešimt ar penkiolika skėtinių žvynabudžių jau yra nemaža sėkmė. Tačiau pirmadienį iš miško parsivežiau net 158 gražuoles skėtinukes... Ir čia susidūriau su kiek netikėta problema: kaip išsaugoti miško gėrybes, nes vienu prisėdimu daugiau 2-3 nesuvalgysi...  marinuoti nepatartina, nes žvynabudžių struktūra yra švelni ir po tokio apdorojimo iš jų ne kažkas beliktų. Tas pats pasakytina ir apie sūdymą arba rauginimą. Šitiems grybams tai visai nepriimtina. Netiko ir sušaldymas, nes, visų pirma, vėliau atitirpintos žvynabudės būna labai vandeningos ir nebe tokios skanios, antra, visi keturi šaldiklio stalčiai ir taip sausakimši...

Padėjo grybautojų forumai. Kadangi toliau aprašomi metodai tinka ir kitoms miško grybų rūšims, manau, jie sudomins skaitytojus, kurie mėgsta rinkti miško gėrybių atsargas.

Taigi pirmasis būdas – žvynabudžių (arba kitokių grybų) faršas.

Be kotelių, nuvalytas žvynabudes sudedame į puodą su pasūdytu vandeniu ir užviriname. Po to verdame maždaug 5 minutes. Nukaičiame, nupilame per rėtuką ir leidžiame atvėsti. Tada lengvai nuspaudžiame vandens perteklių ir sumalame mėsmale. Faršą sudėliojame į nedidelius plastiko indelius, uždengiame ir sušaldome. Vėliau iš tokio grybų faršo galima paruošti įvairiausius patiekalus: koldūnus, čeburėkus ar bandeles, naudoti padažams ir t. t. Žinoma, jei faršui pasirinkote kitokius grybus, juos pavirti teks ilgiau. Štai šviežius kelmučius ir voveraites reikėtų virti ne mažiau kaip 20 minučių.

Kitas būdas – džiovinimas. Sunku patikėti, bet beveik visas didžiulis žvynabudžių kiekis lengvai sutilpo litriniame stiklainyje. Pirmiausia žvynabudes apžiūrime, nuvalome, tačiau neplauname. Sudedame vienu sluoksniu į skardą ir pašauname į orkaitę. Orkaitės dureles paliekame praviras per kelis pirštus. Nustatome 70 laipsnių temperatūrą bei įjungiame ventiliatorių. Taip grybai džiūna maždaug pusdienį. Šiuo atveju žvynabudžių kotelius irgi galima sudėti džiovinimui. Per visą džiovinimo laiką būtina grybus kartkartėmis pamaišyti, išrinkti sudžiūvusius. Gerai išdžiovintos skėtinės žvynabudės būna labai lengvos ir trapios.

Galima grybus džiovinti ir tam skirtose elektrinėse džiovyklose, tik jos ne tokios efektyvios, dėl ko procesas užtrunka kur kas ilgiau.

Vienas užsienyje gyvenantis grybautojas teigė, jog jis žvynabudes renka ir džiovina, o paskui parduoda restoranams, kur jos naudojamos kaip picų pagrindai... Kitu atveju džiovintos žvynabudės sumalamos. Aš tam naudoju piestą.

Žvynabudžių milteliai (gali juose būti ir kiek stambesnių frakcijų) sudedami į švarius stiklainius su dangteliais bei laikomi vėsioje, sausoje patalpoje.

Vartojami kaip maisto papildai sriuboms, košėms, padažams, makaronų patiekalams pagardinti ir kt.

2018 10 26 37

Sudžiovinus ir sugrūdus pusantro šimto žvynabudžių sutilpo į vieno litro stiklainį...
Autoriaus nuotr.

Į viršų