Paprastas, kasdienis, tačiau labai gardus valgis. Neklausinėkite, iš kur gauti kelmučių – šiemet jų buvo tiek, kad nors vagonais vežk. Kas norėjo, prisirinko. Arba nusipirko. Jeigu pražiopsojote, teks palaukti 5-6 metelius. Maždaug kas tiek laiko kartojasi grybų augimo pikai. Žinoma, juokauju. Galima pritaikyti kitus miško grybus.

Kaip rauginti virtus burokėlius jau esu rašęs. Neabejoju, kad receptą išsisaugojote. Tačiau galima rauginti ir šviežius (nevirtus) burokėlius.

Trumpai apie tai.

Tam burokėliai nulupami, gerai nuplaunami, didesni padalijami į 2–4 dalis bei sudedami į rauginimui tinkamą indą – nerūdijančio plieno, stiklo, medinę statinaitę ar kt.

Į tarpus beriame po truputį vyšnių ir juodųjų serbentų lapų, lauro lapų, juodųjų ir kvapiųjų pipirų, krapų žiedynų, kalendrų sėklų. Nuo pelėsio saugo švieži arba džiovinti krienų lapai. Įmeskite kelis.

Belieka pasidaryti sūrymą. Jo turi būti tiek, kad burokėliai liktų visiškai apsemti. Kitaip ims gesti. Taigi vienam litrui drungno vandens imame po šaukštą (25 gramus) druskos ir tiek pat cukraus. Ištirpiname bei supilame ant burokėlių.

Burokėlius inde reikia paslėgti. Tada uždengti ir palikti kambario temperatūroje 15–30 dienų, kol gerai įrūgsta. Paskui jau galima ragauti bei išnešti ilgesniam laikymui į vėsią patalpą. Arba sudėti į didesnius stiklainius, užpilti sūrymu, kuriame jie rūgo, užsukti dangtelius ir sudėti į šaldytuvą.

Grįžtame prie mišrainės gamybos proceso.

Raugintus burokėlius sutarkuojame, pagardiname grietinės bei majonezo mišiniu, paskaniname druska bei maltais pipirais, keliomis smulkintomis česnako skiltelėmis, krapais bei pjaustytu svogūnu. Sudedame gerai nuvirtus, atvėsintus kelmučius. Išmaišome.

Neturint po ranka raugintų burokėlių, galima naudoti marinuotus, nusunkus skystį (marinatą). Kelmučiai plius burokėliai – nepaprastai vykęs derinys. Jeigu burokėliai kiek per rūgštūs, į mišrainę įberkite truputį cukraus.
Su šia mišraine labai tinka virtos bulvės su spirgais.

Štai ir viskas. Skanaujame.