facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Orai šilti, o nuvažiavus grybauti, pakelėse nosį ima kutenti taip malonus širdžiai kepsnių kvapas. Žmonės pamiškėse dažniausiai kepa šašlykus. Lietuvio būdas yra atsargus: o jeigu ims ir nepasiseks? Todėl labai ir neeksperimentuoja. Žuvis, šonkauliukai, daržovės folijoje, kazane virtas plovas arba medžiotojų sriuba šiurpa... Jūs ką? Taip jau radome, taip ir paliksime...

O be reikalo. Kartais gana kažkokio mažmožio ir galima nustebinti ne tik kitus lauko kepsnių mėgėjus, bet ir save patį. Pakeiskime nusibodusią sprandinę kiaulės šonine ir pabandykime išsikepti šašlykus iš jos.

Žinoma, šoninė, pageidautina, kad būtų be kaulo. O jeigu vis dėlto su juo – išpjaukite. Rinkitės jauno gyvuliuko šoninę, kur matyti daugiau raumenų. O riebalai šitokiems šašlykams suteikia tą nepakartojamą skonį, kurio negausite kepdami šašlykus iš kitokios mėsos. Jeigu dar mėgstate kramtyti paskrudusias odeles – jums pasisekė dvigubai!

Taigi šoninę supjaustykite gabaliukais ir sudėkite į dubenį arba puodą. Paruoškite marinatą. Iš tiesų tinka bet kuris kokybiškas marinatas, taai savo sudėtyje neturįs cheminių ingredientų. Galima, pavyzdžiui, vartoti marinatą su vynu. Geriausiai tiks pusiau saldūs vynai, turintys stipriai išreikštą aromatą, pavyzdžiui, „Kagor“. Žinoma, tiks ir kitokie panašūs nebrangūs vynai. Alkoholis ir rūgštelė, esanti vyne, minkština mėsą – ko mums ir reikia. Ir joks pro šalį einąs valstietis nepasakys, kad elgiatės kitaip, negu moko valdančiųjų partija...

Taigi vynas ne tik minkština mėsą, bet ir suteikia jai atspalvį bei aromatą. visa kita – jūsų fantazijos reikalas.
Mėsą supjaustome reikiamo dydžio gabaliukais. Įpjaustome 2-3 svogūnus, pagardiname druska, rozmarinais, raudonėliais ar peletrūno lapeliais. Įberiame maltų pipirų. Galima įmesti ir vieną kitą lauro lapą, juos sutrynus tarp delnų, kelis gvazdikėlius. Viską „suminkome“ rankomis, užpilame pasirinktu raudonu vynu ir paliekame šaldytuve marinuotis per naktį. Tiek laiko pakanka, nors galima marinuoti ir ilgiau. Be abejonės, nurodžiau klasikinius prieskonius, tačiau iš esmės jie yra jūsų fantazijos bei skonio reikalas – ką mėgstate, tą ir dėkite.

Kepimas nereikalauja kažkokių ypatingų žinių ar įgūdžių. Taisyklės čia tos pačios, kaip ir kepant bet kuriuos kitus šašlykus: gerai iškepti, nesudžiovinti, nesudeginti.

Šoninė yra riebi mėsytė, tad pradėjus kepti ims lašėti tirpstantys riebalai, o tai savo ruožtu iššaukia visai nepageidautinas liepsnas po kepsniais. Tad pagalvokite, kaip jas gesinsite. Jau keleri metai turiu įsigijęs purkštuvą kambarinėms gėlėms, kurį pritaikiau atsiradusių liepsnų gesinimui bekepant. Žinoma, galima užpilti to paties marinato, tik jis pasibaigia greičiau, negu šašlykai spėja iškepti... Galima užpilti ant šašlykų vyno arba alaus, nors, mano supratimu, tokius gėrimus reikia ne laistyti, bet vartoti pagal jų tiesioginę paskirtį...

Kai jūsų šašlykai iš kiaulės šoninės pasidengs gražia rusva plutele, o pasklidęs aromatas sukvies visa, kas gyva, kilometro spinduliu, galite juos nešti išalkusiems piknikautojams.

Gero apetito!

Į viršų