Visų pirma pasiruoškime tešlą. Be abejo, tešla neturi būti mielinė, bet speciali, skirta kibinams. Juk ir cepelinų neverdame iš burokėlių, nors jie irgi šakniavaisiai, kaip ir bulvės... Tad, susidėję ant stalo reikiamus produktus, kimbame į darbą.

Į dubenį įpilame maždaug 800 g miltų, įdedame supjaustytą 200 g sviesto gabaliuką. Geriausia, kai sviestas būna kambario temperatūros. Tada jis paklusnesnis.

Sviestą gerai ištriname su miltais, iki smulkiausių kruopelių. Po to dedame apie 400 g grietinės, įberiame žiupsnį druskos ir šaukštelį cukraus. Įmušame kiaušinį. Išminkome. Tešla turi būti minkšta, lengvai kočiojama ir nekibti prie rankų.

Suminkytą tešlą dedame pusvalandžiui į šaldytuvą, o per tą laiką pasiruoškime įdarą.

Apie 600 gramų riebesnės mėsytės sukapojame į smulkiausius gabalėlius. Taip, darbelio pakaks, bet tik taip paruošta mėsa tinka tikriems, karaimiškiems kibinams. Žinoma, galima palengvinti sau dalią ir sumalti mėsą mėsmale. Bet šitoks kibinų variantas tiktų nebent pardavinėjimui turgavietėje...

Į kapotą mėsą įspaudžiame keletą skiltelių česnako, įberiame druskos, kmynų, maltų pipirų, smulkintą svogūną.

Tešlą traukiame iš šaldytuvo ir padalijame į  kiaušinio dydžio rutulėlius. Tada kiekvienas iš jų iškočiojamas į 3-4 milimetrų storio apvalų „blyną“, kuris sulenkiamas pusiau, o į vidurį dedamas kupinas šaukštas mėsos įdaro, po to pakraščiai gražiai užlankstomi.

Toliau kibinus dedame į riebalais suteptą skardą. Geriausiai čia tinka sviestas arba kiaulės taukai („smalčius“). Kibinų paviršius sutepame plaktu kiaušinio tryniu ir pašauname orkaitėn. Priklausomai nuo kibinų dydžio ir temperatūros, kibinai iškepa per 30–40 minučių bei įgauna rusvai auksinį atspalvį.

Kibinai skanūs tiek karšti, tiek atvėsę. Tad nieko daug nelaukę, įmame ir skanaujame. O prie jų tiktų šaltas alus arba puodelis sultinio.

Ir kaip? Tik neprarykite liežuvio!