facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

 Vėl ir vėl įsitikinu, jog nepretenzingi, paruošti iš pačių paprasčiausių produktų patiekalai neretai būna labai gardūs ir norisi prie jų grįžti vėl ir vėl. Skonio požiūriu esu tipiškas lietuvis, ir jeigu man tektų rinktis sušius ar cepelinus, nedvejodamas rinkčiausi pastaruosius.

Nemokame mėgautis, nevertiname to, kas sava. Juk, tarkime, jeigu cepelinus būtų sugalvoję italai arba amerikiečiai, seniai tas patiekalas būtų užkariavęs pasaulį, kaip, mano požiūriu, ir daug paprastesni kulinariniai gaminiai – picos, arba sušiai, arba tie patys dešrainiai... (Irgi mat patiekalas...)

Kartais einu pro sušių kavinukę. Joje nuolat tuščia. Nes sušius reikia valgyti Japonijoje (nors skaičiau, kad tai nėra japonų virtuvės patiekalas). Taip pat nė už ką nesutikčiau paragauti fugu žuvies kepsnio, paruošto Lietuvoje... Būtų tos kavinukės savininkai nors truputį verslesni, virtų barščius, cepelinus, keptų vėdarus – ir lankytojų netrūktų... Bet yra, kaip yra.

Po kiek užsitęsusios įžangos, įsibėgėjant grybų sezonui, siūlau išbandyti šį paprastą sudėtimi, tačiau labai gardų valgymėlį – su bulvėmis keptus miško grybus. Patiekalas sotus ir kaloringas, bet paragauti visuomet galima...

Dviem-trims porcijoms mums reikės 6-7 vidutinio dydžio bulvių, puslitrio nuvirtų miško grybų, vadinamų kelmučiais. Tiktų ir kitokie grybai, bet šitaip paruošti kelmučiai – nepralenkiami savo skoniu bei struktūra. Dar reikės sviesto ir aliejaus kepimui, grietinės, maltų juodųjų pipirų, druskos ir (pageidautina) gero žiupsnio smulkintų krapų.
Dabar prie darbo! Bulves nulupame, supjaustome ir išverdame pasūdytame vandenyje.

Nuvirtus miško grybus pakepiname svieste su smulkintu svogūnu. Pabarstome pipirais ir (jeigu reikia) druska.

Išvirusias bulves dar kiek pasmulkiname peiliu iki maždaug cukraus plytelės dydžio ar kiek stambesnių gabaliukų. Svarbiausia jų nepervirti. Tada bulves suverčiame į kitą keptuvę su įkaitintu aliejumi. Geriausia naudoti rapsų arba alyvuogių aliejų, kurie nesuteikia maistui pašalinių kvapų ar prieskonių. O štai saulėgrąžų aliejus... Čia jau kaip kokį nupirksite.

Jeigu reikia, bulves pasūdome papildomai ir kepame retsykiais pamaišydami, kol jos pasidengia gražia rusva plutele. Paprastai tai trunka 10–15 min.

Kitas žingsnis – abiejų keptuvių turinius (t. y. bulves ir grybus) sukratome į vieną keptuvę ir toliau kepame viską kartu ir maišydami dar kelias minutes. Nukaičiame bei patiekiame dubenėliuose porcijomis. Pabarstome smulkintais krapais.

Atskirai paduodame grietinės. Porciją keptų grybų su bulvėmis paskaniname šaukštu grietinės ir mėgaujamės valgiu. Kas valgė, šnekėjo, jog viskas be galo paprasta, tačiau la-a-a-bai gardu.

Į viršų