Yra tekę ruošti daug visokių graikiškų salotų, kurios bent jau taip vadinosi, o ką turėjo bendro su Graikija – galima tik spėlioti. Nesakau, kad jos buvo prastos, tiesiog man nuolat kildavo klausimų, ar galima Lietuvoje paruošti tikras graikiškas salotas, neturint avies sūrio ir gero alyvuogių aliejaus. Tokio gero, kokį tik gali duoti gamta ir šimtus metų tą verslą praktikuojančiųjų rankos. Ne prekybos centrų reklama.

Juk visai gali būti, kad Lietuvoje savaitę paviešėjęs ir nacionalinių mūsų valgių paragavęs brazilas sumąstys grįžęs išsivirti cepelinų, tam naudodamas saldžiąsias bulves – batatus... Dėl tos priežasties visada kiek kreivai žiūrėjau į bandymus paruošti užjūrių kulinarinę egzotiką iš vietinių produktų...

Bėgo metai. Dabar jau nebe naujiena Lietuvoje nusipirkti šiųmetinio derliaus alyvuogių aliejaus, atgabento iš Graikijos. Labai norint ir avies sūrio galima gauti. (O prieš kokius 15 metų dėl jo teko važiuoti net iki Jelgavos.)

Vis dėlto jeigu staigiai sumanai pasiruošti graikiškų salotų, gali tekti sūrio ieškoti tuose pačiuose prekybos centruose. Žinoma, tai daugiau ar mažiau bus „chaltūra“, bet kažkokių graikiškų niuansų salotose vis tiek surasime...

Žemiau pateikiamą salotų receptą pristatė Graikijos Koso saloje atostogavę tautiečiai ir dievagojosi, jog salotos pačios graikiškiausios, kokios tik gali būti! Nežinau, nesiginčiju. Nesu buvęs Elados žemėje, tad neturiu su kuo palyginti – ėmiau sykį ir pasidariau. Ir likau patenkintas.

Produktai, kuriuos naudosime: du vidutiniai pomidorai, 1 raudonas svogūnas, keletas juodųjų alyvuogių, pusė žalios saldžiosios paprikos ankšties, fetos sūrio riekė, 1-2 trumpavaisiai agurkai, dar – citrinos sulčių, baziliko lapelių, grūstų juodųjų pipirų, žiupsnio druskos ir gero, tyro alyvuogių aliejaus.

Pirmiausia gana stambiai pjaustome pomidorus bei agurkus. Jokių čia taisyklių nėra – kad tik tilptų toks gabaliukas į burną. (Juokauju.) Svogūną supjaustome griežinėliais.

Tada į gilesnę lėkštę dedame pomidorus bei agurkus, ant viršaus – pjaustytą raudonąjį svogūną, paprikos gabalėlius ir alyvuoges. Ne sumetame į vieną krūvą, o pasklaidome, kad spalvos derėtų ir kažkokia harmonija lėkštėje būtų... Nors graikai, neva, tokiems dalykams mažai dėmesio skiria... Be abejo, produktų kiekius galima paderinti pagal individualų valgytojų skonį.

Ant daržovių dedama fetos sūrio riekutė. Pabarstome prieskoniais, sudedame baziliko lapelius, pašlakstome aliejumi, o jo graikai visiškai netaupo... Geras aliejus būna labai tirštas, tabako arba rusvų samanų spalvos...

Pasakojama, kad Graikijos restoranuose atnešamos ne iki galo paruoštos salotos. O prie stalo jas sumaišo, užpila aliejaus bei pabarsto prieskoniais šeimos galva. Tai savotiškas šeimos arba gerų draugų suėjimo ritualas.

Gero apetito!

Į viršų