Netgi tokį pabodusį patiekalą kaip kiaušinienė galima paruošti kiek kitaip ir nustebinti prie stalo susirinkusią šeimyną. Produktų, kurių mums prireiks, rasime kiekviename šaldytuve. Išimtis nebent voveraitės. Tačiau jos irgi atsigauna po užsitęsusios sausros ir turguje tas gėris jau senokai geltonuoja ant prekystalių. O jeigu grybaujate patys, tai ir be patarimo žinote, kur ieškoti šitų grybų.

Rinkitės riebesnį rūkytą kumpį arba šoninę, supjaustykite nedideliais griežinėliais ir išdėliokite keptuvės dugne. Kai riebalai ims tirpti, liepsną sumažinkite ir supjaustykite pusžiedžiais svogūną bei sumeskite ant kumpio gabaliukų. Toliau kepinkite pamaišydami, kol svogūnai pagels.

Sudėkite gerai nuvirtas ir truputį peiliu pasmulkintas voveraites. Rašau „gerai nuvirtas“ ne todėl, kad tai pavojingi grybai, bet kad jos mėgsta ilgą virimą, per kurį suminkštėja. Taigi nuvirtas ir nupiltas per rėtuką voveraites beriame į keptuvę ir viską dar pakepiname kelias minutes pamaišydami.

Įmušame kiaušinius. Po du kiaušinius vienam suaugusiajam. Nepadauginkite. Štai Norvegijoje uždarbiaujantis tautietis pasakojo kasdien ten valgydavęs patį pigiausią produktą – kiaušinius. Nežinia, kiek jų per dieną sukirsdavęs, dešimt ar daugiau. Nieko, išgyveno, tik širdelė grįžus ėmė streikuoti. Nuėjo pas gydytoją, išsityrė cholesterolį, o jo kiekis besąs milžiniškas! Tiek jau to, nebegąsdinsiu jūsų baisiomis istorijomis…

Kiaušinienę pabarstome druska bei maltais juodaisiais pipirais. Kepame, kol iškepa. Greičiau iškeps, jei keptuvės turinį pridengsime dangčiu, tačiau tada kiaušinių tryniai nebebus tokie ryškiai geltoni...

Į pabaigą pabarstome jaunais gražgarsčių lapeliais.