Ruošiantis į gamtą, ypač ilgesniam laikui, puolame ieškoti mėsos kepsniams. Žinoma, sprandinės. Žinoma, šašlykams! O kaip paukštiena, aviena, jautiena? O žuvis? O daržovės? Et, pasakytų dažnas, gal ir geras dalykas visa tai, tik neaišku, nei kaip kepti, nei kas iš to sumanymo išeis...

O apie mūsų antrąją duoną – bulves turbūt tik retas tepagalvoja. Ir visai be reikalo. Kaip teko pastebėti, netgi pavalgius kepsnių, retas atsisako pasmaguriauti žarijose keptų bulvyčių.

Žinoma, nekepsime primityviai – tiesiog bulves sumesdami į laužą. Jos, žinoma, iškepa, bet dažnai apanglėja ir valgytojų burnos bei rankos būna ne mažiau juodos. Kad to išvengtume, bulves teks suvynioti ir kepti folijoje.

Pirmiausia bulves gerai nuplauname tekančiu šaltu vandeniu, trindami šepetėliu. Purvo ir nešvarumų neturi likti net užuominos. Tada prieš kepant ant perpus sulenkto folijos lakšto dedame į eilutę po 3-4 bulves. Ir suvyniojame. Bulvės turėtų būti maždaug vienodo dydžio, vidutinės ar kiek mažesnės – tada iškeps vienu metu...

Jokiu būdu negalima bulvių kepti, kol laužas dar liepsnoja. Palaukime, kol malkos sudegs ir liks tik žarijos. Tada sudedame į foliją susuktas bulves ir, pagal galimybes, apkasame jas žarijomis ir pelenais. Kepimo trukmė priklauso nuo žarijų kiekio, jų temperatūros ir bulvių dydžio. Pradėkime nuo 20 minučių. Ištraukite vieną paketą ir patikrinkite, ar iškepė. Jeigu ne, dėkite atgal ir kepkite dar 10 minučių.

Bulvės puikiai iškepa ir šašlykinėje. Aišku, žarijų joje turi būti pakankamai.

Iškepusios bulvės valgomos su visa lupena, padažant į druską ir užsidedant po nedidelį gabalėlį sviesto. Be galo skanus derinukas!

Tačiau galima išbandyti ir kitokių priedų prie folijoje keptų bulvių – tepamuosius sūrius, įvairias varškės užtepėles ar pan.

Paįvairinkite pikniko valgiaraštį. Eksperimentuokite, ieškokite, nustebinkite save ir artimuosius šiuo nepretenzingu, tačiau be galo gardžiu valgiu!