Tortilija – tai plona neraugintos tešlos duona, kepama iš kukurūzų arba kviečių miltų ir populiari Meksikoje, JAV bei kitose šalyse. To gero galima įsigyti ir mūsų prekyvietėse, tačiau kaina, kaip jau pas mus įprasta, aukšta, nurašyta nuo lubų. Tad kur kas pigiau jų išsikepti namuose.
Štai bene vienas iš paprasčiausių tortilijų receptų: apie 300 g miltų, 200 ml karšto vandens, 2 šaukštai aliejaus, 1 šaukštelis druskos.
Vandenyje ištirpiname druską, o tada supilame miltus ir aliejų. Gerai viską išmaišome. Po to minkome, kol masė taps elastinga ir nebelips prie pirštų. Jeigu reikia, įpilame vandens papildomai arba įberiame miltų. Suminkytą tešlą pridengiame skepeta ir paliekame pusvalandžiui.
Po pusvalandžio tešlą dalijame į 8 kamuoliukus, kuriuos iškočiojame į 2–3 milimetrų storio apvalius „blynus“, t. y. tortilijas. Jas kepame sausoje keptuvėje iš abiejų pusių, maždaug po 45–60 sekundžių, kol tortilijų paviršiuje atsiras būdingos rusvos pūslelės. Tortilijas geriausia apversti staigiai krestelint keptuvę, tarsi pametėjant jas į orą. Kiek pasitreniravus šitaip vartyti vienas malonumas, jeigu tik keptuvė ne per sunki. Bet jei neišeina, vartokite saugesnį būdą – atsargiai vartykite mentele.
Iškepusias tortilijas iškart dedame ant drėgno rankšluosčio, kad nesukietėtų ir vėliau būtų galima jas lengvai susukti. Be abejonės, kuo tortilija plonesnė, tuo lengviau ją susukti, tačiau, tuo pačiu lengva ir ją pažeisti...
Belieka sumąstyti, iš ko darysime įdarą. Čia esma begalės visokiausių variantų: galima naudoti viską, kas tik patinka. Pavyzdžiui, mėgstamas daržoves, paukštienos krūtinėlės gabaliukus, alyvuoges, majonezinius padažus, sūrius ir t. t. ir pan. Bandykite, eksperimentuokite, atraskite.
Rytų kraštuose į tortilijas (lavašą) susukti produktai dar vadinami libanietišku kebabu. Mano galva, lietuviškai tai būtų „suktinukai“, nors galbūt kalbininkai ras kitokį, geresnį atitikmenį. Šiaip ar taip skoniui įtakos vargu ar jis turės...