Lauko kepsniai dažnai valgomi su pomidorų padažu. Žinoma, jo galima ir nusipirkti, o po to valgant galvoti, kiek jame genetiškai modifikuotų pomidorų, kiek modifikuoto krakmolo, kiek konservantų, skonio stipriklių, dažiklių ir pan.? Įdomiau ir sveikiau išsivirti padažą patiems, ką ir siūlau padaryti.

Kilogramą prinokusių, miltingų pomidorų supjaustome nedideliais gabalėliais, pašaliname sėkliukes. Žinoma, jeigu viena kita sėkliukė paklius į puodą – nieko baisaus.

Smulkintus pomidorus sukrečiame į nerūdijančio plieno puodą, įpilame du tris šaukštus obuolių acto ir užkaičiame. Užvirus nugriebiamos putos, sumažinama liepsna. Toliau verdame pamaišydami, kol masė ims tižti, o skysčių perteklius nugaruos – verdame neuždengę dangčio. Priklausomai nuo pomidorų kiekio, virimas trunka 30–40 minučių. Kartais ilgiau.

Sudedame norimus prieskonius: maltą aitriąją papriką, bazilikus, trintus česnakus ir kt. Ir būtinai suberiame druską bei cukrų. Padažas turi gautis malonaus skonio, saldžiarūgštis. Paprastai ragaudamas beriu cukrų, o kai skonis ima atrodyti „beveik toks“ imu po truputį maišydamas pomidorų masę berti druską iki visiškos skonio harmonijos.

Po to pomidorų masę puode susmulkiname elektriniu smulkintuvu iki vienalytės tyrės pavidalo.

Dar karštas padažas išpilstomas į sterilizuotus stiklainius bei užsukamas sterilizuotais dangteliais. Laikosi gerai. Pradarius stiklainį ir padažo nesuvalgius, jį toliau laikyti šaldytuve.

Padažą galima taip pat virti pomidorus maišant su obuoliais, saldžiosiomis paprikomis, cukinijomis,  anansais ir kt. Kartu su prieskoniais galima įberti Madraso kario arba cinamono. Čia atsiveria plati dirva eksperimentams. Žinoma tiems, kas mėgsta eksperimentuoti virtuvėje...

Į viršų