Pirmąkart Paryžiuje lankiausi dar 1998 metais. Nors konferencija pasibaigė, lėktuvo į Lietuvą teko laukti dar keletą dienų – apsigyvenome Prancūzijos sostinėje, belgės ir prancūzo šeimoje su pulku smagių vaikų ir dviem dideliais, ypatingo grožio katinais.

Dienos prabėgdavo lankantis Luvre ir Monmartre, Eifelio bokšte, plaukiojant laiveliu Senoje ir vaikštant grafo Liuksemburgo soduose, o vakarais susirinkusiems prie stalo pasakodavau apie Lietuvą ir bandžiau įsiminti man patikusių vietinės virtuvės valgių receptus.

Žemiau aprašomas valgis – visai paprastas, greitai paruošiamas, sveikas ir skanus. Pasak mus priėmusios šeimininkės, jos krašte, Belgijoje, šis valgis yra labai mėgstamas.

Ir taip, pradėkime nuo sūrio. Vienai porcijai jo reikės nedaug – apie 40 gramų. Be abejo, renkamės iš fermentinių sūrių rūšių, kurie lydosi. O pavadinimas – kiekvieno skonio reikalas.

Reikės šviežių bulvių, daržovių salotoms, krapų.

Bulves nulupame ir užkaičiame virti. O kol jos verda, paruošiame daržoves: nuplauname ir supjaustome salotas, laiškinius svogūnus, česnaką, krapus, petražoles, pomidorus, agurkus. Proporcijas pasirenkame laisvai – nelygu kas kam patinka.

Daržoves užpilame grietine arba aliejumi, padruskiname, galima pabarstyti maltais pipirais. Išmaišome.

Išvirusios bulvės sukrečiamos į dubenį ir gausiai apibarstomos tarkuotu fermentiniu sūriu.

Valgome jas su šviežiomis daržovėmis. Kartu paduodamas sausas baltas vynas, vaikams – sultys, ir šaltas vanduo – visiems. Beje, kartais prie stalo prancūzai vyną lygiomis dalimis skiedžia vandeniu. Žinoma, toks vynas yra visai silpnas (aktualu vairuojantiems) ir labiau primena kompotą. Jis skirtas atsigerti, bet ne mėgautis.

Į viršų