Tai gėrimas, daromas iš maltų kavos pupelių, per jas su spaudimu leidžiant karštą vandenį. Iš čia ir pavadinimas „espresso“ – t. y. išspaustas. Tačiau dar daug kur, o ir mūsų pėsčiųjų bulvare, išnešamose, kreida surašytose kavinių valgiaraščiuose, galima išvysti pardavinėjant kavą „ekspresso“, kas itališkai reiškia „greitasis traukinys“ arba „ekspresas“. Turėkime vilties, kad italai neplūsta į Šiaulius ir nekvatoja matydami mūsų raštingųjų verslininkų išmones...

Kiekvieną dieną pasaulyje išgeriama per 2 milijardus kavos puodelių, iš kurių apie 20 procentų ir daugiau sudaro kava espresso.

Tradicinis espresso – 1/3 maltos kavos ir 2/3 vandens, kitur puodelis espresso susideda iš 10 g maltos kavos ir 35–50 ml vandens. Taigi skirtingose šalyse proporcijos gali skirtis, priklausomai nuo kultūrinių kavos vartojimo ypatumų ir vietos žmonių pomėgių. Cukraus dedama nedaug. Nors tikras espresso kavos mėgėjas pasakytų, jog cukrui ir grietinėlei čia iš viso ne vieta...

Apie espresso kavos ruošimo niuansus
Laikoma, jog espresso kavai skirtos pupelės turi būti skrudinamos likus parai iki jų vartojimo, galima paskrudinti ir atsargai, bet šiaip ar taip laikyti paruošus galima ne ilgiau kaip 2 savaites. Tačiau buitiniame lygmenyje vargu ar kas tuo užsiima. Tad geriausia pirkti skrudintas pupeles ir patiems sumalti. Tinkamai sumaltos pupelės neturi traškėti burnoje kaip cukraus kruopelės ir neturi būti kaip miltai. Pirma rodo, kad sumalta per rupiai ir pupelės neatiduos dalies jose esančių medžiagų, o antra – sumalta per smulkiai ir kava bus labai stipri bei karti. Geriausia kavos frakcijų dydį nustatyti patrinant žiupsnelį maltos kavos tarp pirštų.

Galima naudoti  kavos mišinius, skirtus espresso kavai, dažniausiai susidedančius iš arabikos ir robustos kavos rūšių. Pastarosios dedama nedaug, iki 20 proc. Paruošti mišiniai – kur kas paprasčiau, negu patiems skrudinti ir malti kavos pupeles.

Espresso kavai labiausiai tinka minkštas arba filtruotas vandenėlis. Vandentiekio vanduo per daug kietas. Iš jo paruošta kava bus ne tokia aromatinga ir skani, o ilgainiui kietas vanduo gali užkimšti ir sugadinti įrangą. Beje, degustatoriai išskiria net kelis šimtus espreso kavo aromatų!

Espresso kavai paruošti – kvapiai, su standžia putele – naudojami kavos aparatai. Tačiau jie kainuoja nepigiai. O pigesnis ir paprastesnis variantas – espresso kavos kavinukai. Jie būna elektriniai (brangesni) arba kaičiami ant dujinės ar kitokio tipo viryklės. Į apatinę kavinuko dalį pilamas vanduo, aukščiau dedamas kavos filtras su maltomis pupelėmis, ir viskas užhermetinama. Kaitinant garų slėgio stumiamas vanduo eina per kavos pupeles ir patenka į viršuje esantį surinktuvą. Paruošimo procesas trunka nuo vienos iki kelių minučių, priklausomai nuo vandens kiekio. Tinkamai paruošta espresso kava turi sodrią rudą spalvą, tirštą putą ir švelnų riešutų aromatą. Žinoma, vartojant kavinukus, gauti labai aukštos kokybės espresso kavą vargu ar pavyks... Beje, tikri šio dalyko profesionalai maltų pupelių frakcijų dydį dar renkasi atsižvelgdami ir į lauke esantį orą. Jeigu lauke drėgna – kava sumalama rupiau...

Espresso kavai gerti naudojami nedideli, storasieniai puodeliai, talpinantys 40–60 ml skysčio, rečiau didesni. Žinoma, šitokių neturint, tiks ir kitokie nedideli kavos puodeliai. Klasikinis vienos šio gėrimo porcijos kiekis yra 35–40 ml. Prie espresso kavos atskirai paduodamas cukrus bei nedidelė stiklinė šalto vandens.

Kiek kofeino yra puodelyje espresso kavos? Jeigu ši kava daroma tik iš Arabikos pupelių, kofeino kiekis vienoje porcijoje neviršija 50 miligramų. Įmaišant robustos kavos pupelių kofeino kiekį galima padidinti iki 90 miligramų. Pasaldintas puodukas espresso kavos turi apie 20 kalorijų.

Espresso kavos poveikis organizmui priklauso nuo jos paruošimo, nuo pupelių rūšies ir pasireiškia kiekvienam individualiai. Esu skaitęs, kad poveikį lemia žmogaus genai.

Vis dėlto esama keleto bendrų pastebėjimų. Espresso kava netinka žmonėms, turintiems širdies ritmo sutrikimų, o išgertas puodelis šios kavos nevalgius kai kam gali iššaukti rėmenį arba skrandžio spazmus. Besirūpinantiems gražia, balta šypsena taip pat reikėtų atsiminti, jog espresso kava pasižymi ir nedideliu dažomuoju poveikiu.

Tačiau gerosios šios kavos savybės, ko gero, nusveria svarstyklių lėkštę espresso naudai: kavoje esantis kofeinas gerina nuotaiką bei aktyvina smegenų veiklą. Puodelis espresso kavos išvaiko mieguistumą, gerina virškinimą, o tarp valgių išgerta espresso kava mažina apetitą. Yra specialistų, teigiančių, jog ši kava taip pat padeda išvengti vėžinių susirgimų.

Kiek espresso kavos galima išgerti per dieną? Jeigu žmogus neturi kokių nors sveikatos sutrikimų, manoma, kad toji riba yra 5–6 puodeliai (300 miligramų kofeino). Be to, didesnę šios kavos dalį reikėtų išgerti iki pavakarių. Didžiausias efektas pastebimas išgėrus espresso kavos rytą ir papietavus. Vakare espresso kavos gerti apskritai nerekomenduojama.
Prie espresso kavos galima paduoti su cukrumi skrudintų riešutų, cukatų, džiovintų vaisių.

Norint paruošti paprasčiausią espresso kavą, gana turėti šiam gėrimui skirtų maltų kavos pupelių ir kavinuką.

Espresso kava šalina mieguistumą, skatina smegenų veiklą, slopina alkio pojūtį ir pasižymi visa puokšte kitokių teigiamų savybių.