Nenorėdamas, kad manimi susidomėtų gyvūnų globos aktyvistai, iš karto ir atsakingai pareiškiu, jog kuriant šį patiekalą nukentėjo tik mano virtuvėje besisukiojęs katinas – netyčia užlipau ant uodegos. O voveraitės gyvos ir sveikos liuoksi šakomis medžių, kurių dar nespėjo iškirsti uoliai kirviais bei pjūklais besidarbuojantys „žalieji“. Na, jeigu ir ne patys, tai su jų žinia...

Tačiau palikime šitą lietuviškų paradoksų lobyną. Imkimės aukščiau įvardyto, gardaus ir visai paprasto patiekalo gamybos.

Nulupę susmulkinkime peiliu 1-2 svogūnus. Viščiuko krūtinėlę supjaustykime kubeliais. Jeigu reikia, raugintas arba marinuotas voveraites išmirkykime šaltame vandenyje.

Keptuvėje su trupučiu riebalų pakepiname pjaustytą svogūną. Kai anas gražiai pagelsta, suverčiame grybus. Aš tam naudojau raugintas voveraites, tačiau, esu tikras, jog tiks ir bet kokie kiti jūsų mėgstami grybai.

Toliau sumažiname liepsną, keptuvę pridengiame dangčiu ir troškiname vis pamaišydami. Jei iš grybų išsiskiria per mažai sulčių, įpilame truputį vandens. Voveraitės yra gana kieti grybai, todėl kai jos suminkštėja, patiekalą galima tiekti, prieš tai suprieskoniavus ir apibarsčius smulkintais žalumynais. O prieskoniai čia paprasti: druska, malti juodieji pipirai, galima įmesti kalendrų grūdelių.

Garnyrui išsiverdame bulvių arba bulvių košės. Kaip kam patinka. Tiekiame su šviežiomis daržovėmis arba jų salotomis. Pavyzdžiui, supjaustome kelis svogūno laiškus ir sumaišome su 100 gramų jaunų burokėlių lapų bei 1-2 pomidorais. Pagardiname jūros druska, maltais pipirais, trupučiu žaliosios citrinos (laimo) sulčių, tyru alyvuogiu aliejumi. Viską gerai išmaišome.

Be abejonės, tiks ir kitos jūsų mėgstamos šviežios daržovės.

Šis patiekalas yra mažai kaloringas, tad visai tinka kovojantiems (kovojančioms) su antsvoriu. O virtos bulvės te negąsdina – vos 86 kalorijos – gerokai mažiau negu makaronų, kruopų arba kitoks garnyras, tačiau piktnaudžiauti jomis taip pat nederėtų.

Į viršų