Sakykime taip: čia yra improvizacija graikiškų salotų tema. Ir, tiesą sakant, nemanau, kad jos labai skirtųsi. Gal tik tiek, kad graikiškuose dažniausiai naudojamas avių pieno sūris feta arba fitaki, o mes naudosime lietuviškąjį „karviaki“ – baltąjį karvės pieno sūrį.

Į gilesnį dubenį kubeliais supjaustome 1–2 trumpavaisius agurkėlius, kelias česnako skilteles, raudonąjį svogūną, pluoštelį krapų, saliero stiebą, ketvirtį gūžės arba daugiau aisbergo salotų (arba imkite panašų kiekį pekininio kopūsto arba kitokių salotų), 3 gražius pomidorus.

Mažiausiai mūsų patiekalui tinka vandeningi pomidorai, nes salotos ims skęsti sultyse. Jei jau kitokių neturite, pašalinkite jų vandeningus vidurius, o salotoms naudokite tik sieneles. Be abejo, čia labiausiai tinka saldūs, aromatingi jūsų pasirinktų veislių pomidorai. Venkite dažnai prekybos centruose siūlomų brangių „medinių“ pomidorų be skonio, be spalvos ir be kvapo – salotos tokiu atveju gautųsi prastos.

Metas prieskoniams. Griežtų taisyklių čia nėra, nebent tai, kad salotos mėgsta pipirus. Tinka malti juodieji ir malti čili pipiriukai. Kiek dėti, patarti negaliu – berkite tiek, kiek toleruoja jūsų ir kitų valgytojų komforto pojūčiai.

Ir aliejaus netaupykite. Idealiai tinka tyras alyvuogių aliejus. Buvę Graikijoje pasakojo, kad ten kiekvieną kartą aliejaus pilama labai daug: palenkė butelį ir pila – netaupydami, neskaičiuodami. Kita vertus, tai ir suprantama: graikai patys spaudžia alyvuogių aliejų, o mes – perkame, ir nepigiai...

Salotas išmaišome ir paskiausiai sudedame stambokais kubeliais supjaustytą baltąjį lietuvišką varškės sūrį. Pabarstome druska ir darsyk išmaišome. Po to daržovių salotas padedame pusvalandžiui į šaldytuvą.

Prieš paduodant reikėtų vėl išmaišyti, nes aliejus ir kitoks gėris bus subėgęs į apačią. Valgome su batonu arba be jo. Nepakenks ir taurelė jūsų mėgstamo sausojo vyno. Turėkite omeny, kad valdžios ateina ir praeina, o vyną žmonija geria jau daug tūkstančių metų. Juokauju. Šiek tiek.

Į viršų