Pirmiausia reikia įsigyti nugarinės pjausnių. Pagal apetitą ir piniginę. Tada pjausnius pamuškite virtuviniu plaktuku, apibarstykite druska, maltais pipirais ir palikite porai valandų.

Po to karbonadus sudėkite į riebalais išteptą skardą ir pašaukite į 210 laipsnių temperatūros orkaitę geram pusvalandžiui. Smeigę aštriu peiliu į vieną iš skardoje besišildančių mėsos gabalų be vargo nuspręsite: metas valgyti ar dar pakepti.

O kol mėsytė kepa, pasiruoškite garnyrą. Tinka bulvės, košė, makaronai, kruopos... Ko negaila ir ką labiau mėgstate.

Paskutinysis programos numeris – paruošti pupeles.  Žinoma, galima vartoti darže užaugintas: mirkyti per naktį, virti... Oi, bet čia per daug terlionės! Kur kas paprasčiau nusipirkti skardinę konservuotų pupelių ir apsimesti, kad jas užauginote kur nors kolektyviniuose soduose. Nežinau, ar apgausite valgytojus, bet vargo turėsite tikrai mažiau. Taip pat nė kiek neabejoju, jog pastarasis variantas yra priimtinesnis didžiajai daliai skaitytojų.

Pupeles iš skardinės suverskite į rėtuką, porą kartų pakratykite ir į keptuvę, kur iš anksto pakepinote svogūnėlį. Dabar pakepkime viską kartu, o į pabaigą įpilkite du šaukštus saldžiaaštrio tajų padažo (būna pirkti aukštuose buteliuose), įtrėkškite dvi skilteles česnako, išmaišykite, pakepkite dar dvi minutes. Kaip ir viskas.

Patiekalą tiekite su pasirinktu garnyru, gausiai apdėję kepintomis pupelėmis ir pabarstę smulkintais žalumynais. Išduosiu nedidelę paslaptį: kadangi virtuvėje mėgstu eksperimentuoti, kaip prieskonį pupelėms naudojau mėtas. Visai pritiko ir valgytojams patiko!

Į viršų