facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Metas kavai! Nežiūrint didžiulio šio gėrimo populiarumo, atsigerti skanios, aromatingos kavos pavyksta ne taip ir dažnai. Visokie faktoriai įtakoja galutinį rezultatą: vandens kokybė, kavos pupelių rūšis, darymo būdas, technologijų paslaptys, žinomos tik išrinktiesiems...

Kažkada įsigijau indelį kavai virti, vadinamąją turką. Na, tokį su ilga rankena. Dabar daug kas ją turi, o tada vadinome „deficitu“. Taigi parsinešęs pripyliau vandens, įdėjau kelis šaukštelius kavos, cukraus. Užvirinau tikėdamasis, jog šis stebuklingas indas jau savaime yra geros kavos garantas. Kur tau! Gavosi paprasčiausias „marmalas”, kurį paragavęs, čia pat išpyliau. Ir tik vėliau, kuomet visagalio interneto dėka tapo prieinama visokia informacija, išsiaiškinau, kodėl tąkart mano kava mažai tepriminė kavą…

Nieko naujo nepasakysiu teigdamas, jog kavos rūšių ir virimo būdų yra labai daug. Šiandien virsime kavą turkiškai. Visa, ko reikia – indelis kavai virti – turka, kavos malimo mašinėlė, kavos pupelės, cukrus. O vandens turime visi – ne Sacharoje gyvename!

Produktų kiekiai nurodyti vienam nedideliam 200 ml puodeliui. Po šitokių įkvepiančių žodžių metas imtis darbo.

Pirmiausia sumalame kavos pupeles. Jų imame tiek, kiek reikia vienam kartui ir jokiu būdu ne atsargai. Malta kava, kokia užverstos parduotuvės, šiam kilniam tikslui visai netinka – ji skirta kavos aparatams, per grubios struktūros. Kavos pupeles malame labai smulkiai, faktiškai iki miltų pavidalo. Tada supilame į indelį kavai virti – turką. Vienam puodeliui reikia dviejų kupinų arbatinių šaukštelių maltos kavos ar kiek daugiau. (Pradėkime nuo to, o vėliau pasiderinsite pagal savo individualų skonį).

Tada beriame pusantro šaukštelio cukraus. Yra kas geria kavą visai be cukraus, tačiau jis padeda suformuoti standesnę, gražesnę putą.

Paskiausiai pilame 200 ml vandens. Galima kiek daugiau – 220 ml, nes kavos tirščiai nuosėdų pavidalu palieka ant dugno.

Turką dedame ant silpnos liepsnos ir akylai stebime, nes kava neturi nei užvirti, nei išbėgti. Tai jau būtų darbo brokas. O padėta ant stiprios liepsnos kava greitai užvirs, bet nespės pritraukti. Kaip jau matote, čia daug nepaskubėsi…

Po kelių minučių, pasirodžius pirmiesiems artėjančio virimo požymiams, kavą nukaičiame. Palaikome 1 minutę nieko nedarydami, ir vėl užkaičiame.

Labai greitai vėl pamatysime virimo požymius: atskirus smulkius burbuliukus, kylančią putą... Tada nukaičiame antrąkart. Vėl palaikome 1 minutę. Tada išmaišome šaukšteliu ir dar užkaičiame.

Kaskart pirmųjų virimo požymių laukti reikia vis mažiau. Kai jie pasirodo trečiąkart, kavą iškart nukaičiame ir supilame į puoduką.

Šitaip paruošta kava būna pakankamai stipri, kvapi, tonizuojanti. Kaip jau minėjau, ingredientų kiekius vėliau galima pasireguliuoti pagal savo skonį. Skanaus gėrimo!

Į viršų