Kepsime gruzinišką duoną – lavašą. Nemanau, kad ji pakeis mums įprastą lietuvišką duonelę, bet retsykiais paįvairinti kasdienį stalą tikrai gali. Ypač tokia duona patogi turistiniame žygyje, išvykoje į gamtą ar pan. Gruziniškas lavašas tinka prie pačių įvairiausių valgių.

Mums reikia: 600 g kvietinių miltų, 350 ml drungno vandens, 7 g sausų mielių, 1 šaukštelio cukraus,1 šaukštelio druskos, 3 šaukštų aliejaus.

Produktus rasime kiekvienuose namuose, tad iškart prie darbo.

Į drungną vandenį suberiame mieles, cukrų ir druską. Viską ištirpiname. Tada supilame miltus ir suminkome tešlą. Pridengę švaria skepeta, tešlą paliekame šiltoje vietoje pakilti.

Tešlos kilimas gali trukti 1,5–2 val. Kai jos tūris padidėja maždaug dvigubai, tešlą minkome dar 5 minutes. Po to vėl paliekame pakilti 20–30 min.

Kepimui skirtą skardą patepame aliejumi. Delnais iš tešlos darome rutulį arba du mažesnius, jeigu to reikalauja kepimo sąlygos, apvoliojame paviršių  aliejuje, suplojame ir suformojame plokščią lavašą. Dedame į skardą ir paliekame porai minučių „pailsėti“.

Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių, lavašo paviršių suvilgome vandeniu ir pašauname.

Kepame apie pusvalandį, kol lavašas pasidengia gražia, rusva ir traškia plutele, o vidus lieka minkštas.

Žinoma, tuo lavašų kepimo ypatumai anaiptol nesibaigia. Kaip ir lietuviškos duonos, jų esama visokiausių receptų, kai kurie kepami didelėse keptuvėse, gali būti su mėsos, grybų, morkų, varškės, žuvies, brinzos įdaru, ir pan. Bet tai jau kitų mūsų neakivaizdžių susitikimų temos.