Taip, vertingas bei lengvai prieinamas produktas – grybai – retai pasirodo ant mūsų stalo. Tam esama visokių priežasčių, tačiau bene pagrindinė – šeimininkės apsiriboja vos keliais joms žinomais grybų valgiais iš šimtų ar net tūkstančių receptų ir dažniausiai renkasi ne miško grybus, bet nežinia kaip ir kur dirbtinai išaugintus pievagrybius...

Blynai su grybais
Šiam receptui tinka konservuotų grybų galvutės (ūmėdžių, įvairių rūšių piengrybių, natūraliai miške užaugusių pievagrybių arba rudmėsių). Didesnes grybų kepurėles reikėtų padalinti į 2–4 dalis.

Iš pieno (vandens), kiaušinių, druskos ir miltų pasiruošiame masę blynams. Kadangi tai moka kiekvienas, net pradedantysis kulinaras, plačiau šia tema nebekalbėsime.

Keptuvėje įkaitiname aliejų ir dedame kelis šaukštus paruoštos masės, t. y. padarome kelis blynus. Iš karto ant blynų dedame po 1 grybo kepurėlę ir ant viršaus užpilame dar po šaukštą miltų-vandens-kiaušinių masės. Gauname tokius savotiškus „sumuštinius“: tešla, ant jos – grybas, ant viršaus vėl tešla. Kepame pavartydami iš abiejų pusių, kolei mūsų grybų blynai įgaus gražų, auksinį atspalvį.

Kitas blynų su grybais variantas – grybų kepurėles labai gerai susmulkinti peiliu ir suberti į tešlą, o tada iškepti. Taigi kaip kas nori, kaip kam patinka.

Tiekiame su grietine, pabarstome žalumynais.

Keptos šaldytos žvynabudės
Skėtinės žvynabudės – bene gražiausi ir didžiausi Lietuvoje augantys valgomi grybai, bet dėl žmonių tamsumo neretai išspardomi, kadangi kažkiek yra panašūs į nuodingas musmires. Vis dėlto, kas nors sykį paragavo šitų delikatesinių grybų, jų tikrai nebepamirš...

Bėda ta, kad skėtinės žvynabudės masiškai auga vos kelias savaites ir tai ne kasmet. Taigi iškyla problema, kaip jas išsaugoti, nepakenkiant išskirtiniam šių grybų skonui?

Jau kelinti metai skėtines žvynabudes sušaldome. Iš miško parvežti grybai nuvalomi, nuplaunami, apdžiovinami ir jų kepurėlės sudedamos į maistinio plastiko dėžutes viena ant kitos, į tarpus paklojant nedideles, švarias skepetas. Šitaip rudenį sušaldyti grybai išsilaiko iki pavasario.

Dažniausiai skėtinės žvynabudės kepamos apvoliojus kiaušinio plakinyje, o po to miltuose arba džiūvėsėliuose.  Tačiau šiandien siūlau išbandyti kiek kitokį jų paruošimo receptą.

700 g paruoštų žvynabudžių reikės 2 pusžiedžiais smulkintų svogūnų, druskos, aliejaus kepimui.

Žvynabudžių kepurėles kiek pasmulkiname peiliu ir dedame į įkaitintą keptuvę be riebalų. Kepame pamaišydami ant nestiprios liepsnos, kol išgaruos išsiskyrusios sultys. (Kepamos žvynabudės labai traukiasi, tad keptuvėn dedame didesnius jų gabaliukus.)

Po to suberiame svogūnus ir įpilame 3 šaukštus aliejaus. Kepame pamaišydami, kol iškepa. Nepamirštame pabarstyti druska. Kitokių prieskonių nereikia, nes šie grybai ir taip pasižymi išskirtiniu skoniu.

Garnyrui tinka bulvių košė, o taip pat šviežios bei raugintos daržovės, raudonųjų burokėlių salotos.

Kepti šaldytų skėtinių žvynabudžių gabaliukai paįvairins žiemos valgiaraštį.

Autoriaus nuotr.