Dar vienas puikus būdas paruošti kiaulės karką, kurį pasiūlė Ilja Lazersonas, kulinarinių televizijos laidų vedėjas, virtuvės šefas ir knygų apie kulinariją autorius.

Pradėkime nuo karkos. Ji būtinai turi būti nuo galinės kiaulės kojos, nes tik tokioje karkoje kaulo-mėsos santykis yra naudingas pirkėjui, t. y. mums.

Parsinešę, nuplovę ir apdžiovinę karką ją įtriname druska bei prieskoniais. Prieskonius rinkitės pasitelkę savo fantaziją – patarimų čia nebus. Tada karkos storgalyje ilgu siauru peiliu padarykite keletą gilių įpjovų (paprasčiau kalbant – pradurkite) ir į jas sukaišiokite po vieną druskoje apvoliotą česnako skiltelę. Autorius siūlo ten pat dar sukaišioti imbiero šaknies gabaliukus, bet, mano galva, imbieras – specifinis ir ne visų mėgstamas prieskonis, tad visai nebūtina.

Karką dedame į puodą, užpilame vandeniu, kad pilnai apsemtų, beriame gerą šaukštą druskos, tiek pat cukraus, įmetame 1–2 lauro lapus, 3 gvazdikėlius ir užkaičiame. Priklausomai nuo karkos dydžio, verdame ant nestiprios liepsnos nuo 1,5 iki 2,5 val., kol ji visiškai suminkštėja.

O kol verda, darome padažą. Tam sumaišome 3 šaukštus skysto medaus ir 3 šaukštus garstyčių. Jei medus kietas ir susicukravęs, sudėkite į metalinį indelį ir kiek pašildykite.

Atskirame puode patroškiname litrą raugintų kopūstų, kur įpjaustome 1 svogūną. Šis procesas trunka apie valandą.

Nors autorius apie bulves neužsimena, siūlyčiau jų išsivirti. Kaip ne kaip, lietuviais esame mes gimę...

Galiausiai karką dedame į skardą, gausiai aptepame pasidarytu medaus-garstyčių padažu bei pašauname į 200° temperatūros orkaitę maždaug pusvalandžiui. Kai tik karkos odelė taps pakankamai rusva bei traški, kepimo procedūrą galima nutraukti.

O tada liks tik paserviruoti ir nunešti ant stalo. Tiekiame apibarstę smulkintais svogūnų laiškais su visu likusiu medaus-garstyčių padažu, jį supylę į tam skirtą indelį – padažinę.

Į viršų