Grūstų kanapių mirkalas
Dar vienas klasikinis Kūčių valgis. Stiklinę kanapių sėklų paskrudiname sausoje keptuvėje, pamaišydami ir pridengę dangčiu, nes kaitinamos jos ima spragėti ir bandyti iššokti iš šios karštos vietelės. Svarbu kanapių sėklų ne perkepinti, nes taps karčios ir neskanios.

Po to pravėsusias sėklas susmulkiname elektriniu smulkintuvu. Čia irgi nedera persistengti. Turi jaustis mažyčiai jų gabaliukai, bet jokiu būdu ne kanapių „miltai“.

Po to truputį pasūdome, įmaišome šiek tiek smulkiai pjaustyto svogūno arba česnako (pasirinktinai).

Štai ir viskas. Dažykite į šitaip paruoštas kanapių sėklas karštas, su lupenomis virtas bulves ir skanaukite.

Bandelės su kopūstų-grybų įdaru
Tinka rauginti ir švieži kopūstai – kas ir ką labiau mėgsta. Jeigu naudosite raugintus, žiūrėkite, kad būtų švelnaus skonio, ne per rūgštūs. Jeigu reikia, nuskalaukite šaltu vandeniu, galima pabarstyti trupučiu cukraus. Patiekalui tinka jūsų mėgstami miško grybai, kuriuos būtina labai gerai susmulkinti.

Ruošiame tešlą. 330 ml drungno vandens ištirpiname 2 šaukštus cukraus, 1 šaukštelį druskos, įpilame 2 šaukštus aliejaus, suberiame 540 g kvietinių miltų ir 7 g sausų mielių. Suminkome tešlą. Pridengiame skepeta ir paliekame pakilti šiltoje vietoje. Tas trunka apie 2 val. Jeigu turite namuose duonkepę, parinkę tešlos minkymo režimą šį darbą galite patikėti jai.

Raugintus kopūstus kiek pasmulkiname peiliu ir apkepiname aliejuje su svogūnais ir grybais. Jei vartojate šviežius kopūstus, juos reikia ne tik pasūdyti, bet ir paskaninti trupučiu acto bei cukraus. Ir tada pakepinti. Galiausiai pabarstome maltais pipirais, o jeigu mėgstate – įberkite kmynų. Atvėsiname.

Tešlai pakilus (t. y. kai jos tūris padvigubėja), formuojame bandeles. Jų paviršių aptepame plaktu kiaušiniu ir pašauname pusvalandžiui į 200 laipsnių temperatūros orkaitę.

Šviežių kopūstų salotos su grybais
Prireiks 2 stiklinių vartojimui paruoštų miško grybų. Tinka sūdyti, marinuoti, rauginti. Dar 700 g smulkiais šiaudeliais pjaustytų šviežių kopūstų, pusės citrinos sulčių, 2 pusžiedžiais pjaustytų svogūnų, 3–4 šaukštų aliejaus ir pagal skonį cukraus, druskos, maltų pipirų, kapotų žalumynų.

Taigi susmulkiname kopūstą, pabarstome druska ir kiek pamušame. Grybus pasmulkiname peiliu, pakepiname aliejuje drauge su svogūnais ir verčiame į dubenį su kopūstais. Pašlakstome citrinos sultimis ir išmaišome. Su rūgščiomis sultimis elkitės atsargiai, pilkite po truputį, kad nepadaugintumėte. Pabarstome cukrumi, maltais pipirais, supilame aliejų ir gerai išmaišome.

Prieš tiekiant apibarstome smulkintomis petražolėmis, gražgarstėmis arba krapais.

2017 12 22 22

Autoriaus nuotr.

Virtinukai su bulvių įdaru
Žemaitijoje jie dar vadinami „pyragiukais“. Žinoma, įdaras gali būti pats įvairiausias, tačiau šiandien mes kalbame apie pasnikiškus valgius, todėl virsime su bulvėmis ir grybais.

Iš karto patikslinu: jeigu grybų nemėgstate arba jų neturite, ne bėda. Skanūs bus ir be jų.

Pirmiausia iš miltų bei vandens darome pačią paprasčiausią tešlą, gerai išminkome. Ji neturi lipti prie rankų.

Išverdame bulvių košę. Dėl spalvos galima pridėti smulkiais kubeliais pjaustytą morką. Tada keptuvėje su aliejumi pačirškiname smulkintą svogūną, sudedame smulkintus grybus, morką, ir maišydami pakepiname kelias minutes. Dedame košę ir dar viską gerai pakepiname, nepamiršdami pamaišyti. Ragaujame, ar pakanka druskos? Jeigu reikia, pridedame. Pagardiname maltais pipirais. Tada leidžiame pravėsti.

Formuojame ne labai didelius virtinukus, nes virdami jie „užauga“. Verdame pasūdytame vandenyje 5–8 minutes, atsargiai pamaišydami mediniu šaukštu, kol virtinukai iškyla į paviršių.

Darome padažą: aliejuje pakepiname šaukštą miltų. Tada įpilame stiklinę vandens ir maišydami užviriname. Pasūdome, pagardiname prieskoniais. Jeigu patiekalas skirtas ne Kūčių stalui, vietoje vandens galima vartoti pieną.

2017 12 22 21

Autoriaus nuotr.

Silkė su morkomis ir paprika
Pradėkime nuo to, jog mums reikia geros, tikros, „smetoniškos“ silkės. Dviejų žuvelių. Kur tokių gauti – klausimas vertas jei ir ne milijono, tai gana daug. Galiu pasakyti tik tiek, jog mieste žinau du taškus, kur tokią silkę parduoda: nesurūdijusią, nesūrią, riebią, gražią, nebrangią. Jos net numirkyti nereikia. Tokią, kurią išdarinėjant subėga viso mikrorajono katės, o taukai laša nuo rankų...

Taip jau nuo seno susiklostė, jog kaskart ieškau tikros silkės ir iš jos darau filė. Pramonėje silkių filė padaryti naudojama visagalė chemija. Tai ne tik skonis ne toks, bet ir vargu ar labai sveika...

Silkutėms nurėžiame galvas ir uodegas. Jei tą darote Kūčių išvakarėse, galvas, uodegas ir stuburus galima panaudoti cibulynei... Tada išskrodžiame, išimame pienius arba ikrus (žinau, kad yra kas juos labai mėgsta), pašaliname vidurius, išplauname šaltu vandneiu, o peiliu negiliai įpjauname – išilgai per visą nugarą ir nulupame odelę. Tada pirštų galais atsargiai išimame nugarkaulį. Kiek pasitreniravus, tas pavyksta greitai ir lengvai. Nupjauname papilvės kraštus, nes jie būna kietoki ir neskanūs.

Tada belieka peiliu arba pincetu išrankioti užsilikusius šonkaulius bei susmulkinti žuvis nedidukais kąsneliais ir sudėti į dubenį.

Aliejuje pakepinkite susmulkintus 3 svogūnus. Gana supjaustyti juos pusžiedžiais. Kai svogūnai tapo skaidrūs, į keptuvę supilame stambiai tarkuotas 3–4 morkas. Kepiname pamaišydami apie 5 minutes. Tada sudedame nedidelėmis juostelėmis pjaustytą raudonąją saldžiąją papriką ir dar kiek viską pakepiname.

Tada į keptuvę su daržovėmis pilame stiklinę vandens, beriame 2 šaukštelius cukraus, pagal skonį druskytės, lauro lapelį, kelis kvapiuosius pipirus ir pamaišydami troškiname, kol morkos visiškai suminkštėja, o skysčio nebelieka. Paprastai tas trunka apie 10–12 minučių. Nukaičiame, pagardiname maltais juodaisiais pipirais ir leidžiame daržovėms atvėsti.

Belieka  į dubenį su paprika, morkomis ir svogūnais sudėti silkės gabaliukus. Išmaišyti, dar sykį paragauti ir patiekti.

2017 12 22 11

Autoriaus nuotr.

Orkaitėje keptos įdarytos bulvės
Paprastas, bet tikrai neprastas valgis. Su įdaru galima eksperimentuoti renkantis įvairiausius produktus, paskaninti sviestu ir sūriu, bet šiandien pakalbėsime apie pasninkišką įdaro variantą – grybus.

Didesnes bulves nuvalykime, nuplaukime ir perpjaukime per pusę. Vienai porcijai gana 3–4 bulvių.

Aštriu peiliu su trumpa geležte išskobkime bulvių vidų, palikdami maždaug 6 mm storio sieneles. Bulvių likučius galima užpilti šaltu vandeniu o vėliau išvirti prie kito patiekalo arba iškepti.

Keptuvėje su aliejumi pakepinkime smulkintą svogūną ir keletą saujų peiliu gerai sukapotų miško grybų: voveraičių, piengrybių, baravykų, ūmėdžių, kelmučių ar kt.

Išskobtas bulvių puseles pabarstykite druska, maltais prieskoniais ir sudėkite paruoštą įdarą, paspausdami, kad ertmės gerai užsipildytų. Tada suvožkite įdaro pripildytas bulvių puseles ir susukite į foliją. Dėkite į skardą ir kepkite 1 valandą 220 laipsnių temperatūros orkaitėje.

Patiekite su daržovių salotomis arba raugintomis daržovėmis. Gero apetito!

2017 12 22 01

Autoriaus nuotr.

Marinuojame skumbrę
Šitaip marinuota skumbrė būna ypač gero skonio, švelni, tinkanti ne tik Kūčių stalui. O valgyti galima praėjus parai laiko nuo pagaminimo. Ir taip mano „firminis“ receptas.

Produktai: 2 skumbrės, 250 ml vandens, svogūnų (pagal skonį), 6 gvazdikėliai, 1 šaukštelis juodųjų pipirų (žirnelių), keletas piestoje grūstų kvapiųjų pipirų. (Galima suvynioti į rankšluostį ir sutrupinti plaktuku, kuriuo mušame mėsą). Dar reikės gero žiupsnio kalendros sėklų, 2 šaukštų aliejaus, 2,5 šaukšto obuolių acto, 1,5 šaukšto cukraus bei 2 šaukštų (su labai nedideliu kaupu) druskos.

Pirmiausia raskime gražios, riebios šaldytos skumbrės, nes šviežios gauti galima nebent uostamiestyje. Jei skumbrė sausa, liesa ir t. t. – joks marinatas negelbės. Žuvis atlaidiname.

Tada skumbrėms pašaliname galvas, uodegas, vidurius. Gerai išplauname ir supjaustome skersai, maždaug 2,5–3 cm gabaliukais. Perkeliame į marinavimui skirtą indelį.

Marinatui skirtą vandenį užviriname, sudedame visus ingredientus (išskyrus actą) ir verdame 1 minutę ant nedidelės liepsnos. O tada nukaičiame ir supilame actą. Leidžiame atvėsti.

Kol marinatas aušta, nulupame vieną ar kelis svogūnus – čia jau kiek kas mėgsta ir supjaustome pusžiedžiais. Tuomet sudedame į indą su žuvimi, sekdami, kad skumbrės gabaliukai ir svogūnas būtų susimaišę bei tolygiai pasiskirstę.

Indelį uždengiame ir dedame į vėsią vietą – šaldytuvą, rūsį, verandą ar pan. Valgome jau kitą dieną ir, be abejo, čia labai tinka karštos bulvytės.

2017 12 22 16

Autoriaus nuotr.

Cibulynė
Jau nuo seno Kūčių vakarienė pas mus neįsivaizduojama be cibulynės. Šio paprasto ir nepretenzingo srėbalo. Paprastai cibulynė valgoma su karštomis bulvėmis. Geriau, jeigu jas išvirsite su lupenomis.

Cibulynei paruošti prireiks 2 silkių atliekų: galvų, nugarkalių, uodegų. Vieno svogūno, maltų pipirų, druskos, truputėlio obuolių acto.

Nereikėtų jos priruošti daug, nes per Kūčias svarbu paragauti visų patiekalų po truputį.

Į kepimo skardą įklokite foliją ir sudėkite silkių likučius. Pašaukite į 210 laipsnių orkaitę maždaug 20–30 minučių. Silkių likučiai orkaitėje turi apdžiūti, gal net kiek paskrusti. Tada silkių galvas, nugarkaulius ir uodegas užpilkite 1 litru šalto virinto vandens ir leiskite pastovėti apie 2 val.

Po to nukoškite, pasūdykite, suberkite smulkiai pjaustytą svogūną, pagardinkite prieskoniais.

Paskiausiai įpilkite truputėlį obuolių acto. Visai nedaug. Rūgštelė turi būti vos vos juntama. Skanaus!

Į viršų