Taip, kotletus galima kepti ne tik iš mėsos. Mano atmintimi besiskundžiantis draugas iki šiol prisimena grikių kotletus, kuriais jį pavaišinau dar 1993 metais, per pirmąjį jo vizitą į Šiaulius! O ar būtų taip gerai prisiminęs mėsos kotletus? Vargu... Išvada: netradiciniai kotletai teigiamai veikia atmintį ir galbūt net yra naudingi gydant sklerozę. (Nepriimkite rimtai).

Ir ko gi šitam kulinariniam paprastumo šedevrui reikės? 200 g žirnių (geriau imti skaldytus), 50 g manų kruopų, 1 svogūno, 1-2 š. miltų, maltų džiūvėsėlių, maltų juodųjų pipirų ir druskos pagal skonį.

Kaip pastebėjote, produktai paprastučiai, lengvai surandami. Imkimės darbo.

Žirnius išvirkite, kol jie visiškai suminkštės. Jeigu nenorite ilgai virti ir supleškinti daug dujų (arba elektros), žirnius pernakt užmerkite vandenyje. Tada išvirs greičiau. O likusiame nuo virimo skystyje paruoškime manus – išvirkite manų košę. 125 ml nuoviro reikės 50 g manų kruopų (tokios proporcijos) arba atitinkamai daugiau.

Išvirusius žirnius sugrūskite arba susmulkinkite elektriniu smulkintuvu, sumaišykite su dar karšta manų koše, prieskoniais, suberkite riebaluose pakepintą svogūną. Po truputį suberkite miltus (visų gali ir neprireikti). Išmaišykite. Turite gauti tirštą masę.

Iš gautos žirnių-manų kruopų masės formuokite pailgus kotletus, apvoliokite džiūvėsėliuose ir iš abiejų pusių apkepkite aliejuje. Tada sudėkite į kepimo skardą ir baikite kepti orkaitėje.

Štai ir viskas. Jeigu žirnių kotletus tieksite kaip pasninko valgį, nieko daugiau ir nebereikia – imkite ir neškite ant stalo. O jei valgysite kaip kasdienį patiekalą, galite dar paruošti baltąjį padažą arba paduoti į stalą su grietine ir daržovėmis. Gero apetito!

Į viršų