Puikus sprendimas pusryčiams. Skani, lengvai pasisavinama, teikianti energijos, greitai išverdama, o šitų paprastų ir nebrangių produktų savo aruoduose turi kiekvienas. Kadangi sudėtines dalis galima laisvai kaitalioti, išlaikant tik produktų santykį, vienuolių košė neatsibosta net valgant kasdien – lyg kaskart valgytumei naują patiekalą. Šitokią košę pamėgs ir jaunas, ir senas.

Vienuolių košės receptas atkeliavo iš Rusijos. Ten esama visokių jos variantų – pagal regioną, pagal žmonių pomėgį. Pasakojama, kaip du keliautojai susivėlino ir nespėjo į paskutinį autobusą. Miegoti lauke, aišku, nesinorėjo, juolab, kad buvo ankstyvas pavasaris. Šalta. Iš atsitiktinio praeivio sužinoję, jog už kelių kilometrų yra stačiatikių vienuolynas, per sniego ir vandens tyrę nelaimėliai nuklampojo ten.

Netikėti svečiai ne itin nudžiugino į uždarą gyvenimą linkusius vienuolius. Buvo priešvelykinio susikaupimo ir pasninko metas, o du ateiviai galėjo sugriauti nusistovėjusią tvarką – jiems pasiūlyta pernakvoti nedideliame ūkinės paskirties namelyje, maždaug už pusės kilometro nuo vienuolyno sienų.

Rinktis nebuvo iš ko, ir tiedu sutiko.

Rytą į duris pabeldė vienuolis, nešinas špyžiniu puodu bei arbatinuku. Puode, pasak keliautojų, buvo išskirtinio skonio košė, kurią jie suvalgė su didžiausiu malonumu. Vienuolyno virėjas jiems, pasauliečiams, košę paruošė su riebalais, nors pasninko metu vienuoliai riebalų vengia.

Po pusryčių vienam iš keliautojų pavyko gauti šitos labai gardžios košės receptą, kurį vėliau jis paviešino.
Receptas ir virimo būdas
Ruošiant vienuolių košę svarbiausias principas yra tas, jog visų kruopų (jų turi būti ne mažiau kaip trys rūšys) imame po lygiai. Jei naudojame perlines kruopas arba skaldytus žirnius – juos mirkome per naktį. Kaip jau supratote, galima parinkti bet kurias jums tinkančias kruopas ar net dribsnius: avižines, perlines, kviečių, ryžių, kukurūzų, sorų, manų, miežių, grikių, skaldytus žirnius... Žinoma, galima košę virti iš keturių ar šešių kruopų rūšių, tik visų jų turi būti po lygiai.

Kad košė būtų skanesnė, kruopas kiek paskrudiname pamaišydami sausame ketaus (špyžiaus) inde, tada užpilame vandeniu, santykiu: 1 dalis kruopų, 4 dalys vandens. Žinoma, galima virti ir kitokiam puode. Druskos – pagal skonį. Viryklės liepsna neturi būti didelė – tik tiek, kad palaikytų virimą.

Į virimo pabaigą, kai puode skysčio sumažėja, košę reikia nuolat maišyti, kitaip prisvils. O jei kruopos dar kietokos, depilti truputį vandens. Paprastai, kai skysčio nebelieka, košė būna išvirusi. Tai trunka apie pusvalandį. Užvirus košę toliau virkite atidengtą.

Kol košė verda paruošiame „slaptuosius ingredientus“ – pagardus. Klasikinis pagardas – riebaluose kepinti svogūnai su morkomis. Visa tai suverčiame į puodą su koše virimo metu. Galima dar  pridėti kapotų, pakepintų grybų.
Be jokios abejonės, pagardų sąrašas tuo neapsiriboja: galima į košę dėti smulkintus žalumynus, smulkintus kedro riešutus, augalų sėklas – visa, ką padiktuoja jūsų fantazija. Pakartosiu: svarbu tik išlaikyti proporcijas ir rinktis ne mažiau kaip trijų rūšių kruopas.

Galite pabandyti šiuos kruopų mišinius (kiekis nurodytas 2 porcijoms):
30 g ryžių, 30 g avižinių dribsnių, 30 g sorų kruopų, 30 g kukurūzų kruopų ir 480 ml vandens.
30 g perlinių kruopų, 30 g skaldytų žirnių, 30 g ryžių, 30 g avižinių dribsnių ir 450 g vandens.
40 g grikių kruopų, 40 g sorų kruopų, 40 g miežinių kruopų ir 480 ml vandens.
25 g ryžių, 25 g grikių kruopų, 25 g sorų kruopų, 25 g kukurūzų kruopų, 25 g avižinių dribsnių ir 500 ml vandens.

Prieš verdant kruopas rekomenduojama perplauti šaltu vandeniu. Jei kruopos mirkomos per naktį, vandens virimui reikės kiek mažiau. Jei verdate kukurūzų kruopas – maišykite intensyviai, nes jos tik ir laukia kaip prisvilti prie puodo dugno. Nė kiek neabejoju, jeigu košė patiks, kruopų rinkinius greitai imsit sudarinėti patys. Skanaus!

2017 11 24 21

Klasikinis vienuoliškos košės pagardas – svogūnai ir morkos. Jų rastume kiekvienuose namuose.
Autoriaus nuotr.

Į viršų