facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Galima groti iš natų, galima iš klausos arba tiesiog improvizuoti duotąja tema. Tai bene smagiausia. Kulinarijoje ne kitaip: kažką sukurti pačiam kur kas maloniau, negu laikytis recepte nurodomų  gramų ir mililitrų. Tad šį kartą neklauskite kiek ir ko dėti – pasikliaukite savo skoniu.

Virsime voveraičių sriubą. Žinoma grybų, o ne tų, kurios bėgioja medžių šakomis. Juokauju...

Tinka šviežūs, šaldyti grybukai. Galima ir marinuotų mažą stiklainėlį atsidaryti, žinoma, jei marinatas ne per rūgštus. Internete pasitaiko aklai vienas nuo kito kopijuojamų receptų, kuriuose litrui marinato siūloma nuo pusės iki artypilnės stiklinės 9 proc. acto! Taip, būtinybės mąstyti dar niekas neatšaukė. Pasibaisėtinai rūgštūs turėtų būti šitokie grybai ir sriubai tikrai netiks. O rūgščioje terpėje ir bulvės prasčiau suverda... Bet čia jau kita tema.

Iš vakaro užmerkite perplautas perlines kruopas. Metui atėjus sudėkite į puodą, užpilkite mėsos arba paukštienos sultiniu ir užkaiskite. Jeigu sultinio neturite, riebaluose pakepinkite nediduką svogūnėlį bei pusę tarkuotos morkos ir sudėkite į puodą su vandeniu, kuriame virsite sriubą. Taip pat sudėkite kiek pasmulkintas voveraites. Užvirus sumažinkite liepsną, nugriebkite putas.

Nuvalykite vidutinio dydžio bulvę, supjaustykite nedideliais kubeliais ir sumeskite į puodą. Viską virkite apie valandą.

Į pabaigą sudėkite prieskonius: lauro lapą, pipirus. Su prieskoniais nedera persistengti, nes jie gali nuslopinti natūralų grybų aromatą. Taigi geriau, jeigu jų nepadauginsite.

Nukaistą sriubą paskaninkite smulkintais žalumynais, o jeigu norite – ir grietine.

Tiekite su batonu arba baltos duonos skrebučiais, įtrintais česnaku arba be jo.

Į viršų