facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Puikus valgis pusryčiams. Greitai paruošiamas. Ypač dabar, vasarą, kai nebrangiai galima įpirkti visokius žalėsius. Žinoma, ir patiems jų užsiauginti.

Nepateiksiu čia jokių tikslių proporcijų, gramų ar mililitrų. Tik pačią idėją, o smulkmenas kiekvienas žinantis, kuo skiriasi šaukštas nuo samčio, be vargo suvoks ir pats.

Į gilesnį dubenį arba plakimo indą dedame reikiamus produktus: pirmiausia įmušame kiaušinius, tada nuplautus ir suplėšytus špinatų lapus. Jų reikėtų nemažo pluošto, nes kepant špinatai labai sukrenta. Dar įpjaustome kelis svogūnų laiškus, pluoštelį krapų. Įpilame šalto vandens (maždaug 100 ml vienam kiaušiniui, suberiame prieskonių – maltų pipirų ir druskos.

Dabar į rankas čiumpame elektrinį plaktuvą ir visą šitą krūvelę paverčiame vienalyte žalia mase. Tik paprašyčiau neišsigąsti: bus skaniau negu kad galite pagalvoti... O smulkinti galima daugiau arba mažiau – kaip diktuoja jūsų skonio receptoriai.

Gilioje keptuvėje su aliejumi (aliejaus negailėti) pakepiname smulkintą svogūną, o tada suverčiame kiaušinius ir visa, kas su jais – ką tik paruoštą žaliąją masę. Kepame ant vidutinės ugnies, pamaišydami ir pavartydami, kolei iškepa. Valgome su duonele mūsų kasdiene. Taip pat tinka raugintos arba šviežios daržovės.

„Pagerinta” ryžių košė

Kitas geras pusryčių valgis, mus pasiekęs iš saulėtosios Bulgarijos. Didesniame kiekyje aliejaus pakepiname smulkintą svogūną, keletą svogūnų laiškų ir kelias skilteles česnako.

Suberiame prieskonius: juoduosius ir kvapiuosius pipirus, kalendras, pjaustytas petražoles, 1 lauro lapą. Dar kiek pakepiname maišydami, o tada visą keptuvės turinį suverčiame į puodą. (Aliejaus turėjo nemažai likti – jį irgi supilame kartu su viskuo).

Aš šioje gamybinio proceso fazėje pašalinu pipirus ir lauro lapą, kurie savo aromatą paliko aliejuje, nes būgštauju, jog košėje pipiro žirnelis yra nematomas ir gana pavojingas, kaip jūrinė mina, nes krimstelėjus (košę irgi reikia kramtyti) nesunku likti be danties, o lauro lapas, susilietęs su ryžiais, duoda kartų ir ne patį maloniausią skonį...

Ką gi, supilame 1 stiklinę ryžių, gerai išmaišome. Tada beriame 1 kupiną šaukštą miltų. Supilame 3 su puse stiklinės šalto vandens ir greitai išmaišome. Miltų gumulėlių likti neturėtų. Uždengę verdame, kolei vandens puode beveik nebelieka, o ryžiai tampa minkšti. Jeigu vanduo dingsta anksčiau negu spėja išbrinkti ryžiai, truputį įpilame papildomai. Galiausiai sumetame pluoštelį smulkintų krapų. Išmaišome ir nukaičiame. Paskutinis veiksmas – į košę įmaišome 2 kupinus šaukštus grietinės. Darsyk paragaujame, ar netrūksta druskos, ir skanaus! Paprasta, pigu, greita ir, žinoma, labai skanu.

 

Receptais dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS

Į viršų