Sakyčiau, tai patiekalas, kuriam paruošti nereikia ypatingų sugebėjimų ar didelio kapitalo, ir kuris ne tik skanus, bet ir gražiai atrodo patiektas.
Galima troškinti vieną didelę karką keliems asmenims, tačiau, mano galva, kur kas maloniau kiekvienam valgytojui gauti atskirai, po mažesnę. Ką ir bešnekėti, esame individualistai nuo prigimimo, ir mums maloniau tai, kas tik mums vieniems tepriklauso. Ne išimtis ir valgis. O kolektyviai dalijamų gėrybių jau turėjome progos atsikąsti iki valiai.
Be abejonės, ne paskutinėje vietoje svečių skaičius. Jeigu jų daug, laiku iškepti ir visiems tuo pat metu pateikti patiekalą bus sudėtinga... Na, nebent namuose turėtumėte pramoninių galimybių krosnį.
Šiaip ar taip pradėkime nuo karkų: jų ruošime tiek, kiek laukiame svečių (priskaitant ir save pačius). Optimalus kiekis – 4-5 ne itin didelės karkos. Ant galinių kojų mėsos būna daugiau, o dėl išpjaustymo ypatumų – jų trumpesnis kaulas. Tačiau ne visada to reikėtų aklai laikytis, kitaip, žiūrėk, svečias neįveiks ir pusės to, kas įdėta.
Taigi karkas jau išsirinkome. Dabar jas gerai nuplauname, peiliu nugramdome veterinarinės kontrolės žymas, jeigu tokios yra. Suprieskoniuojame. Druskos dėl sūrumo, maltų juodųjų pipirų dėl aštrumo ir rozmarino arba kalendros - dėl kvapo. Žinoma, galima vartoti ir kitokius mėgstamus prieskonius.
Kitas etapas. Ilgu smailiu peiliu iš visų pusių karkoms darome gilias įpjovas ir ten sukaišiojame visas arba išilgai perpus perpjautas česnako skilteles. Aš to gero negailiu. Jei karka didesnė, sukaišioju visą česnako galvutę. Riebus maistas turėtų būti labiau prieskoniuotas. Paliekame vėsioje vietoje pastovėti 10-12 valandų, kad įsigertų prieskoniai. O jeigu svečiai jau už durų, nebelieka nieko kito, kaip kepti iš karto, žinoma, kažkiek prarandant kokybės...
Vienaip ar kitaip, karkos sukaišiojamos į kepimo rankovę (-es). Užsandarinus vieną galą, įpilama maždaug 150-200 ml sauso raudonojo vyno, galima įmesti dar kokį prieskonį, keletą česnako skiltelių. Tada užsandariname antrąjį rankovės galą ir pašauname į orkaitę. (Pradedantiems kulinarams primenu, jog reikia specialiai kepimui skirtos rankovės, nes baltinių rankovės čia netiks). Žinoma, juokauju.
Troškiname 180 laipsnių orkaitėje apie 2 valandas. (Karkos mėsytė turi labai lengvai atsiskirti nuo kaulo.)
Kartu su karkomis paruošiame ir bulves. Geriau, kai jos yra vienodo dydžio. Bulves nulupame, nuplauname, sudedame į kitą rankovę, įpilame apie 150 ml vandens, pabarstome druska ir kmynais, įmetame 10-15 g sviesto. Į orkaitę pašauname pusvalandžiu vėliau.
Belieka paserviruoti. Karkos ir bulvės išimamos iš rankovių, dedamos į lėkštes porcijomis arba į vieną didelę plokščią lėkštę. Užpilame trupučiu rankovėje likusių sulčių, apibarstome pjaustytais svogūnų laiškais. Galima puošybai panaudoti ir rankovėje likusius išsitroškinusius česnakėlius. Štai ir viskas. Metas nešti praalkusiems sveteliams. O kuris gėrimas tinka prie šio patiekalo, manau, be vargo parinksite ir patys.
Skanaus.
Patiekalo receptu ir gamybos būdu su jumis dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS
Autoriaus nuotr.
