Šį patiekalo pavadinimą pirmąsyk išgirdau dar tuomet, išvystyto socializmo laikais, kai paprastam proletarui višta arba viščiukas buvo šventinis valgis. T. y. buvo valgoma retkarčiais ir ne po daug. Ir visai ne todėl, kad anuomet paukštiena būdavo mažiau mėgstama negu dabar... Beje, tada dažnas „viščiuką tabaka” vadindavo bet kaip keptą prieskoniuotą paukštelį. Bet grįžkime prie recepto. Beje jo šaknys - Gruzijoje.

Kaip jau supratote iš pavadinimo, reikės viščiuko. Žinoma, visų geriausia tokį parsivežti iš kaime gyvenančios močiutės, bet jeigu neturite šitokios galimybės, teks pirkti ir valgyti 43 dienas gyvenusio, saulės šviesos nemačiusio bei visokiais papildais šerto broilerio skerdieną. Nebent namuose vietoj kanarėlės narvelyje tokį  laikytumėte...

Šiaip ar taip išvalytą ir nuplautą 1,8 kilogramo sveriantį sparnuotį guldome ant stalo. Ne bet kaip, o nugara žemyn. Pasičiupę aštrų peilį perrėžiame jo krūtinėlę išilgai ties viduriu ir taip gauname viščiuko (o gal vištaitės) „išklotinę”.

Kitas etapas gana žiaurus: pasiėmę kulinarinį plaktuką smagiai ir iš abiejų pusių pamušame sparnuotį: turi kliūti ir sparneliams, ir krūtinėlei, ir šlaunelėms, ir blauzdelėms. Negailėkite. Jam jau vis vien, o jums dar reikės valgyti...

Po to nulupame 10 skiltelių česnako, kiekvieną jų perpjauname išilgai – padalijame į 2-3-4 dalis ir, peiliu paukštienoje padarę kiaurymes, sukaišiojame.

Piestoje sugrūdame po 1 kupiną šaukštą kvapiųjų bei juodųjų pipirų, 1 šaukštą 5 pipirų mišinio bei (nebūtinai) kalendros grūdelių – dėl geresnio aromato.

Jeigu pipirus malsite, jų reikės mažiau. Kiek – jums geriau žinoti, ne vienam ir poros žirnelių gali būti per daug, kitam ir saujos per maža...

Liko prieskoniais ir druska gerai įtrinti paukštelį bei įdėjus į dubenį ir užvožus dangčiu, palikti pastovėti vėsioje vietoje bent 12 valandų, o dar geriau – visą parą.

Per tą laiką susirandame pakankamai didelę keptuvę ir dangtį. Viščiukėlis turi laisvai jon tilpti, o dangtis kiek įmanoma labiau atitikti vidinį keptuvės skersmenį.

Atėjus kepimo metui, keptuvėn įpilame 5-6 šaukštus aliejaus, dedame viščiuką krūtinėle žemyn, ant viršaus dedame dangtį ir paskiausiai prispaudžiame 3-5 kilogramų svarmeniu. T. y. mėsą prispaudžiame prie keptuvės dugno, nes kaitinamas paukštelis ima visaip raitytis ir judėti, o svoris kaip tik ir turėtų padėti jam išlikti fiksuotoje padėtyje. Nėra čia ko šokinėti, kai esi kepamas!

Taigi kepame ant vidutinio stiprumo liepsnos 25–30 minučių. Po to viščiuką apverčiame, jeigu reikia – šliūkštelim dar kiek aliejaus, vėl prispaudžiame ir toliau kepame 20–25 minutes. (Nedideliems broileriams turėtų pakakti dukart po 15 minučių). Čia daug kas priklauso nuo paukščio dydžio. Svarbu per daug nesumažinti liepsnos, nes sparnuotis nespės iškepti, o padidinus – ims degti apačia. Idealu, jei tai procedūrai rasite storasienę keptuvę, geriau ir tolygiau paskirstančią karštį. Aš naudoju prieš kokius 15-20 metų įsigytą didžiulę žalvarinę, kurios galimybės išties neribotos.

Kai viščiukas iškepa, belieka jį atsargiai išimti iš keptuvės ir paserviruoti kartu su šviežiomis daržovėmis bei žalumynais. Garnyrui tinka bulvės arba ryžiai.

Receptu bei kepimo ypatumais su jumis dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS