facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Sprendžiant iš to, kaip vasaros pabaigoje bei rudenį miškai skambėjo nuo grybautojų balsų ir, kur bepasukčiau, vis pataikydavau ne ant grybo – grybautojo, miško gėrybių turime prisirinkę nemažai. Juk patys atkakliausieji dar ir gruodyje pjovėme baltikus bei žaliuokes. 
O naujas grybavimo sezonas nebe už kalnų: balandžio antroje pusėje mus nudžiugins pirmieji bobausiai, po mėnesio pasirodys gegužiukai, o prieš Jonines – ir voveraitės. Taigi grybų daug ir pats laikas sumažinti jų atsargas...
 
Čiumpame 700 ml stiklainį marinuotų voveraičių, o dar geriau – apie litrą šaldytų grybų, nes jie neturi rūgštaus prieskonio. Žinoma, tiks ir kitokie grybai, tačiau tai bus jau nebe voveraičių sriuba, ir kvepės ne saulėtais pušynais, bet, tarkime (pievagrybių atveju) – tamsiais bei drėgnais rūsiais.
Taigi išverdame 1,2 litro sultinio, pavyzdžiui, vištienos. Į keptuvę su keliais šaukštais sviesto verčiame didelį smulkintą svogūną ir pakepiname, kolei tas iš malonumo įgaus auksinį atspalvį. Tuomet sudedame burokine trintuve sutarkuotą morką ir dar pakepiname keletą minučių pamaišydami.
Po to keptuvės turinį išgriebiame kiaurasamčiu ir sudedame į sultinį, o likusiuose riebaluose apkepiname grybus, prieš tai atidėję saujelę puošybai. Jeigu kartais riebalų nebeliko, įdedame dar šaukštą sviesto. Pakepinę grybus su viskuo, kas liko keptuvėje, juos suverčiame į sultinį.
 
Užverdame. Sumetame dvi smulkiai pjaustytas bulvytes – dėl tirštumo. Verdame, kolei daržovės visiškai suminkštėja – maždaug pusvalandį. Tada pasūdome ir nukaičiame.
 
Čiumpame į rankas elektrinį smulkintuvą („blenderį“). O jeigu kas labai nori – puodo turinį galima sutrinti per sietą, tačiau tai varginantis ir į snaudulį varantis užsiėmimas. Tuo tarpu su smulkintuvu viską paversite tyre vos per vieną minutę.
 
Po to dedame prieskonius - maltus pipirus, grūstas kalendras, truputį smulkintų krapų. Jeigu kas labai nori, voveraičių sriubą galima paskaninti šlaku grietinėlės arba šaukštu grietinės, tačiau aš paprastai to nedarau, kadangi sriubytė ir taip išeina tiesiog dangiška.
 
Belieka išpilstyti į gilias lėkštes arba dubenėlius, ant viršaus padėti po kelis kiek patrumpintus svogūnlaiškius ir po kelis nedidelius, nepjaustytus grybukus, kuriuos, kaip gerai pamenate, atsidėjome prieš virdami.
 
Tiekiame su baltos duonos ar batono skrebučiais. Jeigu sriuba vaišinsite svečius, galima jos pateikimą dar kiek pagerinti – 2-3 batono riekes ištrinti česnaku, supjaustyti kubeliais ir padžiovinti orkaitėje. Prieš nešdami ant stalo, po nedidelę batono gabaliukų saujelę atsargiai beriame tiesiai į sriubą porcijomis taip, kad kubeliai liktų paviršiuje. Žinoma, džiūvėsėlius galima patiekti atskiroje lėkštėje, idant valgantieji patys įsidėtų šio gero, kuris kiek panorės. Žodžiu, čia visiška improvizacijos laisvė. Skanaus!
 
Receptu dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS

Autoriaus nuotr.

Į viršų