facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Labai aromatingas bei gardus su sūriu ir žalumynais keptas prancūziškas batonas.
Autoriaus nuotr.

Papasakosiu apie du nesudėtingus kepinius pusryčiams. Beje, labai panašius. Rytas – toks metas, kai daugeliui chroniškai trūksta laiko. Aišku, kad šito akivaizdoje vienas iš pagrindinių reikalavimų – patiekalas turi būti paruošiamas greitai, būti skanus bei maistingas. Šitaip ne tik tinkamai „pakrausime savo akumuliatorius”, bet ir su atitinkamu nusiteikimu pradėsime dieną.

Iš vakaro nusipirkime du prancūziškus batonus. Tinka ir kitokie, bet prancūziški pasižymi savita, minkšta ir porėta struktūra, gražiai apskrunda, be to, juos galima supjaustyti nedidelėmis, dailiomis riekutėmis, kurios greitai perkepa.

Karšti sumuštiniai su alyvuogėmis

Taigi vieną prancūzišką batoną supjaustome riekėmis įžambiai. Dubenėlyje sumaišome tarkuotą fermentinį sūrį, kelias skilteles smulkinto česnako, kelis smulkintus svogūnų laiškus, truputį kmynų. Atskirai griežinėliais supjaustome juodąsias alyvuoges be kauliukų. Kiek - čia jau skonio dalykas. Man paprastai pakanka nedidelės jų skardinės.

Į alyvuoges patarčiau atkreipti reikiamą dėmesį, nes nuo jų skonio ir kokybės nemažai priklauso ir mūsų būsimų sumuštinių kokybė.

Toliau batono riekutes sudedame į skardą, ant viršaus užberiame sūrio ir prieskoninių daržovių mišinio, ir galiausiai – pjaustytų alyvuogių. Kepame orkaitėje apie 15 min. Sumuštinius tiekiame karštus.

Su sūriu ir žalumynais keptas prancūziškas batonas

Prancūzišką batoną supjaustome įžambiai, maždaug dviejų pirštų storio riekutėmis. Tačiau labai svarbu, kad pjautume ne iki galo, bet paliktume truputį prie pagrindo. Taigi supjausčius riekutės laikosi drauge, daugiau ar mažiau išsaugodamos batono pavidalą.

Kitas žingsnis – visą ilgą batoną dedame ant kepimo folijos, o į tarpus tarp riekučių įspraudžiame po nediduką, maždaug 3-5 gramų svorio, sviesto gabalėlį.

Susmulkiname pluoštelį krapų ir svogūnų laiškų. Taip pat ir keletą česnako skiltelių. Visa tai sumaišome su tarkuotu fermentiniu sūriu ir trupučiu džiovinto baziliko. Ir jeigu pirmajam receptui žalumynų ėmėme tik „dėl kvapo”, čia jų negailime.

Gauto sūrio įdaro netaupydami prikaišiojame į batono tarpus stengdamiesi, kad riekutės liktų savo vietose ir kad mūsų kūrinys nesideformuotų. Jeigu įdaras nori lįsti lauk, atsargiai paspaudžiame pirštais.

Dabar beliko įdarytą batoną atsargiai suvynioti į foliją bei pašauti orkaitėn. Kepame vidutinėje temperatūroje maždaug pusvalandį. Gerai iškepto batono įdaras turi būti visas išsilydęs, o jo paviršius – rusvas bei traškus. Apie fantastiškus virtuvę užpildžiusius aromatus ir kalbėti nereikia – pažadins bet kurį...

Prieš paduodami iškepusio prancūziško batono riekutes peiliu atskiriame vieną nuo kitos ir sudedame į didesnę lėkštę. Tiekiame karštas.

Paprasta, skanu, greita.

Gero apetito!

Į viršų