Neseniai vienas internetinis pažįstamas paklausė, ar aš kada kepiau Šepardo pyragą?
Jam labai pavyko: mylima moterytė liko sužavėta pyragu ir baisiai išgyrė. Paklausiau, ar todėl, kad jis išėjo toks gardus? Pasirodo priešingai: pyragas visiškai nepavyko, tačiau išgelbėjo tai, kad anas ant viršaus iš žolelių prisipažinimą meilėje išdėliojo ir tai atpirko visas klaidas.
Šepardo pyragas... Žinojau, kad tokio esama, tik kad vis kažkaip nepriruošdavau - dešimtys kitokių receptų laukė eilėje. Tačiau kai prieš kepdamas pasidomėjau receptūra, pamačiau, kad šio piemenų pyrago variacijų esama labai daug... Tada pasirinkau vieną, mano galva, optimalią produktų įvairovės požiūriu ir ne patį brangiausią variantą.
Taigi, nulupę pasūdytame vandenyje išvirkite 800 g bulvių. O kol jos verda, nulupkite ir smulkiais kubeliais supjaustykite 3 didesnes morkas bei kelis saliero stiebus. Jeigu neturite stiebų, smulkiai supjaustykite 200 g saliero šaknies.
Toliau aliejuje pakepinamas didelis smulkintas svogūnas. Kai jo gabalėliai veikiami šilumos iš džiaugsmo pagels, išgriebkime ir atidėkime, o keptuvėn sumeskime morkas bei salierą. Šliūkštelkim dar truputį aliejaus. Kepinkime pamaišydami, kol šakniavaisiai suminkštės. Tada ant viršaus sudėkime 0,5 kg faršo. Originaliame recepte nurodomas avienos faršas, bet tiks ir kitoks (juk nusipirkti avienos mūsų kraštuose taip pat pigu ir paprasta, kaip ir gauti ryklio pelekų arba, tarkime, gyvų omarų).
Žengiame toliau. Po to, kai faršas ima rusti, įpilkite 300 ml jautienos sultinio. Išmaišykite. Įdėkite 25 g sviesto ir šaukštą miltų. Dar kartą išmaišykite. Kai skystis ima tirštėti, laikas nukelti nuo ugnies ir, įbėrus žiupsnį prieskonių (druskos, maltos kalendros, maltų juodųjų pipirų), paskleisti vienu sluoksniu kepimo inde. Pasistenkite, kad tas sluoksnis būtų bent dviejų pirštų storio, taigi, pasirinkite tinkamo dydžio indą (kepimo formą).
Laikas pasidomėti bulvėmis. Jeigu minkštos, nukaiskite ir sugrūskite. Grūsdami įmeskite 100 g sviesto ir 200 g tarkuoto 45-50 proc. riebumo kietojo sūrio. Vėlgi, recepte nurodytas čederis, bet daug nenusidėsime jį pakeitę kitu, panašiu sūriu. Galiausiai košėn sumeskite pakepintus svogūnus ir gerai išmaišykite. Jei košė išėjo per kieta – įpilkite šlakelį pieno arba vandenėlio, kuriame virė bulvės.
Dabar bulvių košę iškratome į kepimo indą ant sluoksniu paskleisto faršo ir taip pat tolygiai mentele paskleidžiame, kad bulvės pilnai uždengtų faršą.
Štai ir viskas. Beliko šakute paviršiui suteikti faktūrą. Tuomet Šepardo pyragą pusvalandžiui pašauname į 200 laipsnių temperatūros orkaitę.
Garnyro šiam patiekalui nereikės, nors yra teigiančių, kad čia visai tinka konservuoti žalieji žirneliai...
Prieš tiekdami puošiame žaluma. O jeigu paviršius kepant pernelyg sudžiūvo, palaistome tirpintu sviestu.
Ak, taip... Jeigu sumanysite pyragu įsimylėjėlių dienos proga pavaišinti savo draugą arba draugę, galite petražolių lapeliais ant paviršiaus išdėlioti vardinį prisipažinimą meilėje, kaip antai: „Myliu Grasildą”. Kaip ir tas mano pažįstamas, nes kulinarijoje, lygiai kaip ir meilėje, apsidrausti niekad nekenkia. Žinoma, tik nereikėtų supainioti vardų...
Receptu ir paruošimo būdu su jumis dalijosi Romualdas BALIUTAVIČIUS
Autoriaus nuotr.
