Panoręs „kažko kito” - skanaus ir greitai padaromo, tąsyk pravėriau šaldytuvo duris ir atlikau „reviziją”. Iš atrinktų komponentų greičiau nei per pusvalandį pavyko sukurti kažką valgomo, ir ne šiaip, o tikrai gardžias salotas. Kadangi viskas vyko ekspromtu, „ant bangos”, tai ir pavadinimą patiekalui daviau tokį, kuris dažniau primintų, jog ieškojimai bei eksperimentai kulinarijoje tikrai apsimoka.
Turiu pripažinti, kad jau spėjau pamiršti laikus, kai dar rinkdavau ūmėdes. Miškuose pilna raudonikių, makavykų, voveraičių, baravykų, rudmėsių, žaliuokių... Todėl ūmėdes kaskart apeidavau kaip „mažavertes”... Pernai, kai reikėjo važiuoti namo, o grybų buvo rasta ne tiek jau daug, nutariau apsukti ratą ir nusipjauti kibirėlį jaunų, apvalainų ūmėdžių. Iš tikrųjų, čia tiktų pastebėjimas, jog kai nauji batai nuspaudžia kojas, atsimeni senuosius... Netikėtai pats sau ūmėdes „atradau” antrą kartą. Skanios, baltos, kietos, traškios, puikiai išsilaiko paruoštos žiemai... Taip netikęs stereotipas buvo sugriautas, o šie puikūs grybai – reabilituoti. O kai atsiverčiau Lietuvos grybų atlasą, įsitikinau, jog kai kurios ūmėdžių rūšys yra labai vertingos ir niekuo nenusileidžia visų pripažintiems grybams. Aišku, jeigu podėliuose neturite stiklainėlio su ūmėdėmis, dabar vykti į mišką jau kiek per vėlu, todėl teks panaudoti kitokius grybus, kokius tik rasite.
O aš atsidariau 0,5 litro marinuotų ūmėdžių stiklainėlį ir jo turinį suverčiau į dubenį. Ten pat sudėjau 4 su lupenomis virtas, nuluptas ir nedideliais kubeliais supjaustytas bulves, suverčiau 240 g skardinę konservuotų baltųjų pupelių ir 2/3 panašaus dydžio skardinės juodųjų alyvuogių, įpjausčiau nedidelį svogūną. Aišku, be kauliukų. Jeigu labai tingisi kramtyti, prieš dėdami į dubenį alyvuoges perpjauname peiliu pusiau. Dabar, kai salotų pagrindą sukūrėme, beliko viską tinkamai „sustyguoti”.
Pirmiausia pasirūpinkime kvapais. Šaldytuve radau ir užkračiau saują šaldytų krapų. Prieskonių lentynose aptikau pernai iš Paryžiaus dukros pargabentą indelį džiovintų Provanso žolelių - užbarsčiau ir to gėrio vieną šaukštą. Dar piestoje sugrūdau 2 šaukštelius kalendros grūdelių. Aromatų gana. Laikas kitiems prieskoniams. Čia irgi gana paprasta: sumaliau ir užbarsčiau juodųjų pipirų bei druskos. Kaip jau pastebėjote, geriausia prieskonius malti arba grūsti prieš pat vartojimą, negu naudoti gatavus. O apie prieskonių mišinius su druska ir visokiais aromato „stiprikliais” ir iš viso nekalbu...
Kas beliko? Teisingai, užpilti keletą šaukštų alyvuogių aliejaus, išspausti 2 šaukštus citrinos sulčių bei išmaišyti. Jei marinatas, iš kurio išgriebėte grybus, buvo per rūgštus, galima salotas praturtinti šaukšteliu cukraus arba mažinti citrinos sulčių.
Beliko viską perkelti į salotinę, papuošti petražolės šakele ir patiekti.
Skanaus.
Receptu ir gamybos būdu su jumis pasidalijo Romualdas BALIUTAVIČIUS
Autoriaus nuotr.